Vystančių liepžiedžių metas

Vystančių liepžiedžių metas

Vasara jau suktelėjo metų ratą kiton - tamsos - pusėn, mes tik dabar supratome, kad gyvename pačioje gražiausioje vasaroje. Tam, pasirodo, reikėjo praleisti šviesiausias ir spalvingiausias dienas, sulaukti meto, kai ima vysti liepų žiedai, ir sužinoti, kad po savaitės bus kalendorinis vasaros vidurys. Šis metas atneša pačių netikėčiausių žinių...

Kasmet antroje vasaros pusėje sulaukiame daugybės skambučių ir klausimų apie šikšnosparnius. Šiaip šie naktį aktyvūs ir nedažnai su žmonėmis susiduriantys žinduoliai gyvena savo gyvenimus ir mūsų kaimynystė jiems svarbi tik tiek, kiek apsistoti ir gyventi yra tinkami mūsų pastatai, jų kiauros sienos, palėpės.

Kaime nuo neatmenamų laikų žinota, kad šikšnosparniai gyvena palėpėje, kad skraido vakarais ir naktį, medžioja vabzdžius. Tiesa, apie šiuos mielus gyvūnėlius tuo žinios baigdavosi, o iš nežinojimo gimdavo gana keistų spėjimų ar net įtarinėjimų. Manyta, kad šikšnosparnis yra blogą lemiantis kaimynas, kad jis gali įsivelti į plaukus. Tiesa, niekas neskatino jų naikinti ar kaip nors skriausti - lietuvių būde niekada nebuvo bereikalingo žiaurumo ar naikinimo įpročių. Gyvena, tegul gyvena.

Kuo mus domina šikšnosparniai, kodėl jais rūpinamės ar esame sunerimę?

Dažniausiai klausiama, ką daryti, jeigu šie žvėreliai apsigyveno palėpėje, stogo dangoje, namo plyšiuose, kiaurose sienose. Jie yra maži, visą dieną gyvenantys savo priebėgose, o vakarais išskrendantys medžioti vabzdžių. Ten, kur gausiau šikšnosparnių, būna mažiau uodų, mašalų. Jeigu name, jo ertmėse įsikuria šikšnosparnių kolonija, visą laiką girdimas jų cirpsėjimas, bruzdėjimas. Vasaros kolonijos dažniausiai susideda iš jauniklius pagimdžiusių patelių. Kol šikšnosparniukai visai maži, patelės medžioti skrenda kartu su jais - mažyliai laikosi įsikibę į motinos kailiuką. Vėliau, jiems paaugus, patelės savo vaikus palieka kolonijos priebėgoje.

Jauniklių vedimo ir auginimo vieta naudojama neilgai - kai vaikai paauga, visi šikšnosparniai išsikrausto. Tai gali būti jau rugpjūčio viduryje. Jeigu jie jaučia triukšmą, trikdymą, išskristi ir palikti savo buveinę gali ir anksčiau. Tačiau šikšnosparniams išskridus visi nenorintys, kad jie gyventų jų palėpėje ar stogo dangos plyšiuose, turėtų užsandarinti plyšius, pasirūpinti, kad šikšnosparniai nerastų landų, kad neturėtų kur apsistoti. Jie tikrai susiras kitą patogią buveinę. Tačiau galima įrengti inkilų ar veisimosi „dėžių“, kurios kompensuotų šių buveinių netektį. Inkilai šikšnosparniams daromi plokšti, įskridimas į juos - pro apačią, o prie stogelio pritaisomos grotelės, už kurių žvėreliai galėtų užsikabinti ilsėdamiesi. Tokius inkilus ar didesnes „dėžes“ galima kabinti prie saulės šildomų aukštų ūkinių pastatų sienų ar sodybos medžiuose.

Beje, dažnai klausiama, ką daryti, jeigu į kambarį įskrido šikšnosparnis. Taip nutinka dažnai, kai vasaros vakarą ar naktį langai būna atviri ir patalpos viduje esantis šiltas oras vilioja vabzdžius. Šikšnosparniams ir patiems gali būti patrauklus kambaryje esantis daug šiltesnis oras. Palubėje ar ant užuolaidos pakibusį žvėrelį paimti galima tik su pirštine, nes šikšnosparnių dantukai aštrūs, jie gali kandžiotis. Išleistas šikšnosparnis sėkmingai nuskris ir apsistos kažkur greta. Tačiau jis vis tiek bus jūsų kaimynas.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“

Skaitomiausi portalai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder