iesiog žodžiai. Galima sakyti, plepalai. Pasipūtusio žmogaus šnekos. Tačiau atpildas už jas laukia neišvengiamas. Tarytum žmogus per tiesioginį ryšį išsikviestų „juoduosius kolektorius“ į savo gyvenimą. Kokiais atvejais tai gresia?
Nedera mokyti kitų ir kaltinti dėl jų problemų.
Pavyzdžiui, toks mokytojas įsibrovė į svetimą daržą ir kritikuoja. Menkas jūsų derlius? Patys kalti. Reikėjo ne tokias sėklas sėti ir ne taip žemę kapstyti.
Išdavė jus ar apiplėšė? Taigi jūs patys prisišaukėte bėdą, neteisingai elgėtės!
Atleido iš darbo? Patys kalti. Reikėjo kitaip sutarti su viršininku. Ir apskritai reikėjo įsigyti kitą profesiją. Tokią kaip mano! Štai pažiūrėkite į mane. Man sekasi gerai, ne taip, kaip jums. Jeigu jus kas užpuls ir užmuš, tai vis tiek patys būsite kalti.
Tai bus paskutiniai „mokytojo“ žodžiai prieš jam sulaukiant atpildo. Galbūt jis įkris į tą pačią duobę, kur jau sėdi tie, kuriuos jis taip pagyrūniškai auklėjo, ar kitaip nukentės. Kai tik jis ištars tokius žodžius, griebkite kepurę ir bėkite šalin. Vėliau galėsite atsigręžti ir pažiūrėti, kuo jam baigėsi.
Atpildas laukia tų, kurie didžiuojasi savo sveikata ir mano, kad tai jų nuopelnas.
Ir visiems pasakoja, kad jis su tokia sveikata išgyvens šimtą metų. Tarsi jis pats tą sveikatą sukūrė. Ir kruopščiai tą sveikatą saugo, tiesiog dreba dėl jos kaip Šykštusis riteris. O kas serga – tas pats dėl to kaltas.
Giriasi toks žmogus savo sveikata ir savo artimųjų savijauta. Veikiausiai jis greitai turės suprasti, kad sveikata ne visada priklauso nuo mūsų. Ir girtis tikrai nėra ko, verčiau tyliai pasidžiaugti, kad dar nesergate.
Trečias pavojingas dalykas: girtis savo laime ir demonstruoti savo jausmus.
Ne pasakoti, o būtent girtis ir didžiuotis savo vyru, vaiku, mylimuoju – iš aklo įsitikinimo, kad laimė tęsis amžinai. Ir jausmai bus amžini. Ir tas asmuo, kurį nuolat demonstruojate viešai kaip vertingą eksponatą ar trofėjų, taip pat bus amžinas.
Tačiau taip tikrai nebus. Viešas arogantiškas savo meilės demonstravimas nulemia blogas pasekmes.
Visose trijose savigyros rūšyse slypi kitų nuvertinimas, pasmerkimas ar kritika. Jos pabrėžia pranašumą to, kuris smerkia kitus ir aukština save. Toks žmogus atkreipia į save tamsiųjų jėgų dėmesį. Jis nesąmoningai prašo sau išbandymų kaip keliauninkas, apsikarstęs briliantais ir auksu, žingsniuojantis naktį atokiu keliu ir traukiantis pagyrūnišką dainelę, rašo portalas „Econet“.
Galbūt sielos gilumoje šie žmonės laiko savo laimę nepelnyta ir nesąmoningai siekia būti apiplėšti ir pažeminti? Taip pasitaiko. Bet kaltinti kitus, pabrėžiant savo pranašumą, nedera. Už tai galima smarkiai nukentėti.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą