Pirmą būrį globotinių centras gavo kovą, naujausias atkeliavo gegužę iš vadinamojo jauniklių fabriko, kur šunys veisiami masiškai, kur gyveno purve, dumble, alkani. Dabar jie bijo ir žmonių, ir savo gentainių. Nors pašerti ir švarūs, bet dar dreba iš baimės, slepiasi, kai kurie bando gintis lodami.
„Jie daug ko bijo – žmonių, dresavimo, būti vedžiojami su pavadėliu, neįprastų garsų, patalpų, tiesiog bijo normalaus gyvenimo. Viskas, kas namų augintiniui, įprasta, jiems kelia baimę“, – teigė šunų reabilitacijos centro vadovė Kristen Collins.
Tam, kad įveiktų įprasto gyvenimo baimę, centre įkurti neva gyvenamieji kambariai, miegamieji, kad šunys įprastų prie buities daiktų, taip pat garsų – automobilių, žoliapjovių, išmoktų bendrauti su žmonėmis.
Šunys pratinami ir ilsėtis, nurimti, tam padeda, sako, klasikinė muzika.
„Mes stengiamės padėti šunims, kurie turi nedaug šansų, kad kas nors priims juos į savo namus. Tad rengiame juos naujam gyvenimui“, – tęsė K. Collins.
Programa numatyta mažiausiai šešioms savaitėms, bet gali trukti ir ilgiau – jeigu reikia. Baigus gero elgesio mokyklą, ieškoma šeimininkų. Ateityje planuojam nauja programa, turinti padėti keturkojams, kurie dalyvaudavo šunų kautynėse.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą