Ar galima bučiuoti naminius gyvūnus?

Katės, šunys, pelės, papūgėlės... Reta šeima neturi jokio naminio gyvūno, tačiau toli gražu ne visi žino, kokias ligas jie gali mums perduoti.

Naminiai paukščiai per orą lašeliniu būdu gali platinti ornitozę (chlamidiozę), o katės - toksoplazmozę, kuri ypač pavojinga nėščiosioms, perspėja medikai. Felinozės, liaudiškai vadinamos "katės įdrėskimo liga", sukėlėjai taip pat gali tūnoti gyvūno organizme, todėl kai gyvūnas jus sužeidžia, mikrobai gali patekti į jūsų kraują. Kačių ir šunų organizme taip pat gerai jaučiasi salmonelės, o ką jau kalbėti apie kirmėles. Gyvūnui reguliariai reikia duoti specialių veterinaro skirtų preparatų, o šeimininkams, jeigu įtaria, kad gali būti užsikrėtę parazitais, patartina pasidaryti bendrą kraujo tyrimą ir, jei bus rastas padidėjęs aezinofilų kiekis, jų vartoti taip pat.

Liaudies medicina nuo kirmėlių siūlo gerti pelynų arba rugiagėlių arbatą arba valgyti moliūgo sėklų. Nuvalytas moliūgo sėklas galima sumalti ir rytais prieš valgį suvalgyti po du valgomuosius šaukštus užgeriant šiltu pienu.

Kaip išvengti nemalonumų?

* Prieš įsigydami augintinį įsitikinkite, kad jis visiškai sveikas. Reikalaukite iš pardavėjų veterinaro paso arba patys parodykite gyvūną specialistui.

* Nesineškite namo pasiligojusio gyvūno iš gatvės.

* Kates ir šunis laiku paskiepykite. Jeigu augintinis nevaikšto į lauką, atminkite, kad ir jūs patys galite būti užkrato šaltinis - tarkime, parnešite ligos sukėlėjų iš gatvės ant savo batų.

* Reguliariai valykite gyvūno tualetą ir po kiekvieno fizinio kontakto su gyvūnu būtinai nusiplaukite rankas.

* Nebučiuokite nei katės, nei šuns (ypač kai jis neskiepytas) ir neleiskite laižyti jums veido.

Kita medalio pusė

JAV mokslininkų tyrimas parodė, kad naminiai gyvūnai sumažina vaikų alergijos atsiradinimo tikimybę. Jų darbas aprašytas žurnale "The Journal of the American Medical Association".

Medikai stebėjo 474 kūdikius nuo pat gimimo iki 7 metų amžiaus. 184 vaikams, kurių namuose gyveno ne mažiau nei du gyvūnai, alergijos atsiradimo tikimybė buvo dukart mažesnė nei 220 jų bendraamžių, kurių namuose gyvūnų nebuvo.

"Alergologai, daugelį metų teigdami, kad gyvūnai sukelia alergiją, klydo", - žurnalui tvirtino tyrimo vadovas pediatras profesorius Denisas R. Ounbis (Dennis R. Ownby), kuris yra ir vyriausiasis Džordžijos medicinos koledžo alergologas bei imunologas. - Mūsų tyrimo rezultatai parodė, kad mažas alergenų kiekis skatina vaikų alergiją, o didelis - atvirkščiai, užkerta jai kelią. Bronchinei astmai - taip pat."

Tyrimo rezultatai patvirtina ir teoriją apie tai, kad bakterijos stiprina imininę sistemą ir taip padeda apsisaugoti nuo alerginių ligų. "Galbūt daugelis vaikų kenčia alergiją ir astmą todėl, kad gyvena apsupti per didelės švaros", - sako D. Ounbis.

Pastebėta, kad vaikus, gyvenančius mieste, alergija puola dažniau nei ūkininkų atžalas. Greičiausiai taip yra todėl, kad pirmieji retai kontaktuoja su gyvūnais. Detroite medikai stebėjo 174 sveikus vaikus nuo gimimo iki 7 metų ir pareiškė, kad, jų duomenimis, 33 proc. vaikų, nekontaktavusių nei su katėmis, nei su šunimis, kenčia įprastą alergiją, o iš turinčiųjų naminių gyvūnų sirgo tik 15 proc.

Maža to, neseniai "Daily Telegraph" pranešė, kad Voriko (Warwick) universiteto specialistai nustatė, jog vaikai, kurių namuose yra augintinių, rečiau serga. Mokslininkų nuomone, daugiausiai naudos katės ir šunys duoda nuo penkerių iki aštuonerių metų amžiaus vaikams. "Tą galima pasakyti apie įvairius amžiaus tarpsnius, tačiau ypač išryškėja pradinėje mokykloje. Kačių ir šunų šeimininkai mokosi vidutiniškai aštuoniolika dienų per metus daugiau", - komentuoja psichologė Džun Naknikolas (June McNicholas).

Mokslininkai taip pat nustatė, kad trečdalis vaikų, ko nors išsigandę, paramos bėga pas savo augintinius, o 28-iems proc. mažylių katės ir šunys padeda atgauti dvasios pusiausvyrą po šeimyninių barnių.