Ar reikia bijoti kruvinojo Mėnulio?

Kruvinasis Mėnulis. Šio reiškinio pirmykštė visuomenė labai baiminosi, nes tai reiškė negandas. Šiuolaikinius žmones stebėti tokį Mėnulio užtemimą veda daugiau smalsumas ir estetikos paieškos. Apie visa tai kalbamės su etnoastronomu, fiziku Jonu VAIŠKŪNU.

- Rugsėjo 28-osios rytą laukia Mėnulio užtemimas, kuris dar vadinamas kruvinuoju Mėnuliu, kuo šis užtemimas ypatingas?

- Dauguma Mėnulio užtemimų būna rausvos spalvos, todėl jie ir vadinami kruvinaisiais. Kruvinieji todėl, kad Mėnulis uždengtas Žemės šešėlio, nes Žemė atsiduria tarp Mėnulio ir Saulės. Tuo metu Žemės šešėlis, metamas Saulės spindulių, krenta ant Mėnulio. Mėnulis turėtų būti tamsus šešėlyje, tačiau dalis Saulės spindulių Žemės atmosferoje, būtent raudonieji spinduliai, „užlinksta“, taigi Žemė nuspalvina Mėnulį rausva spalva. Tačiau ši spalva ne visada būna vienodo rausvumo. Jeigu Žemės atmosfera nešvari, išsiveržia ugnikalnis, būna dulkių, tada Mėnulis būna juodesnis, mažiau rausvas. Jei Žemės atmosfera yra skaidri, neužteršta, Mėnulis nusidažo gražia rausva spalva.

- Ar tai dažnas reiškinys?

- Tai nėra retas reiškinys. Kasmet vidutiniškai įvyksta po du Mėnulio užtemimus, jie matomi kartais geriau, kartais blogiau, priklauso nuo to, kada Mėnulis pateka ir nusileidžia. Šiuo atveju, kalbant apie Mėnulio užtemimą iš artėjančios rugsėjo 27-osios į 28-ąją, šešėlis palies Mėnulio kraštelį iš kairės pusės 4 val. 7 min., taigi kas nemiegos tuo metu, matys užtemimo pradžią, visiškai Mėnulis bus uždengtas 5 val. 11 min.

Toks uždengtas rausvas diskas matysis iki pat 6 val. 23 min., tačiau Vilniuje kas stebės, jau iki galo šio užtemimo nematys, nes Mėnulis ten nusileis 5 val. 57 min., pajūrio gyventojai turės galimybę šį reiškinį stebėti ilgiau, nes ten Mėnulis leisis 6 val. 14 min. Tačiau nei vilniečiai, nei klaipėdiečiai nesulauks, kada Mėnulis pradės atsidengti, nes šešėlis nuo Mėnulio pradės nuslinkti 7 val. 27 min., kai Mėnulis jau bus nusileidęs.

- Kas vyksta Mėnulyje ir Žemėje per tokius užtemimus?

- Stebėtojas mato Saulės užtemimą Mėnulyje, Žemė užslenka ant Saulės, tuomet Mėnulyje pasidaro tamsu ir staiga pradeda kristi temperatūra. Paskui Žemės diskas nuslenka nuo Saulės ir temperatūra vėl keliais šimtais laipsnių pakyla, tai ryškus poveikis.

Žemėje nieko ypatingo nevyksta, nes Žemėje yra atmosfera ir Mėnulis šiuo atveju turi daugiau simbolinę reikšmę nei fizinę. Žinoma, Mėnulis turi poveikį potvyniams, atoslūgiams.

- Kaip pasirengti stebėjimui?

- Tokį užtemimą galima pamatyti plika akimi, galite naudotis žiūronais, į Mėnulį galite drąsiai žiūrėti, čia ne Saulės užtemimas, kai gali sugadinti regėjimą

- Ar mokslas tokiems Mėnulio užtemimams priskiria kokias nors poveikio savybes?

- Ne, tačiau senovės žmonės religijoje, mitologijoje, senovinėje pasaulėžiūroje tokiems reiškiniams skirdavo daug dėmesio. Matyti kruvinąjį Mėnulį reiškė perspėjimą apie negandas, karus, nelaimes. Žmonės senovėje Mėnulio užtemimą panaudodavo įvairiems tikslams. Pavyzdžiui, 1504 m. kovo 1 d. Kristupas Kolumbas pagrasino indėnams, kad jeigu jie nepapildys besibaigiančios jo ekspedicijos maisto atsargų, jis atimsiąs iš indėnų Mėnulį. Jis žinojo, kad bus Mėnulio užtemimas, taigi kai jis įvyko, indėnai labai pabūgo ir davė daug maisto K.Kolumbui. Senovės žyniai irgi apskaičiuodavo, kada vyks Mėnulio, Saulės užtemimai, ir perspėdavo visuomenę, kad jeigu ji ir toliau gyvens ne taip, kaip reikia, bus blogai. Viskas buvo žmonių labui, nes juk nebuvo jokių konstitucijų.

Čia jokio šarlatanizmo neįžvelgsi, nes mes irgi laikomės, pavyzdžiui, kelių eismo taisyklių, tai yra susitarimai per ženklus. Pirmykštėje bendruomenėje nebuvo dirbtinių ženklų. Nenuostabu, kad gamtos ženklams, ypač dangaus, žmonės suteikdavo labai svarbias reikšmes, kad žmonės laikytųsi taisyklių.

Šiandieninis žmogus, kuris suvokia, kad tai yra tik prietarai, laisvas jų nesilaikyti, tačiau iš čia kyla pasekmės. Jeigu šiandien mes laikomės visų civilizacijos taisyklių, įstatymų, kelio ženklų, nurodymų, direktyvų iš Briuselio, tai galime nesilaikyti gamtos ženklų, gal išties žmogus jau viską perkodavo naujais ženklais?

Vis dėlto, jei asmuo atsidurs laukinėje gamtoje ir čia nebus Briuselio direktyvų, knygų, kelio ženklų, ko gero, jam vėl prireiks senųjų ženklų, prasmių, kurios siejamos su gamtos reiškiniais.

- Mėnulio užtemimai visada vyksta per pilnatį, ar dėl užtemimo pilnaties poveikis dar labiau sustiprėja?

- Iš tiesų, pilnaties, ir be užtemimo, poveikis yra nuolat aptarinėjamas. Čia išskirčiau du aspektus, pirma - kad šviesios naktys, žmonės sakydavo, kad per pilnatį būna antroji saulė. Kai šviesios naktys, augaluose vyksta fotosintezė, saulės zuikutis nuo mėnulio šviečia, ir vyksta fotosintezė. Gyvoji gamta suaktyvėja, taigi poveikis yra susijęs su šviesa ir tamsa. Pilnaties naktimis visa gamta - augalai, planktonas, vabzdžiai, žmonės - išgyvena aktyvią fazę.

Senovėje berneliai pas mergeles per pilnatį jodavo ne todėl, kad turėjo mistinę mėnulio trauką, o todėl, kad ir žirgas, ir jis matė kelią. Taigi tai, ko žmogus nespėdavo padaryti dieną, darydavo per pilnatį. Taigi per milijonus metų susiformavo biologinis ritmas, kai pilnaties metu gamta aktyvi.

Kitas Mėnulio poveikis yra sutartinis. Žmonės sako, kad augant Mėnuliui viskas auga, pilnačiai dylant, viskas dyla, ir pagal tai reguliuoja savo kasdienius darbus. Mėnulis augdamas nieko neaugina, o dildamas nieko nedilina, tiesiog žmonės Mėnulį pavertę dirigento lazdele.