Tuo metu Mėnulis bus perigėjuje, tai yra, arčiausiai Žemės esančiame savo orbitos taške. Jį nuo mūsų planetos skirs 356 955 kilometrų atstumas. Tokia Mėnulio padėtis danguje suteiks galimybę gėrėtis itin didele ir itin ryškia pilnatimi, dažnai vadinama superpilnatimi, sakoma pranešime.
Tačiau tai dar ne viskas. Pasak mokslininkų, šį kartą Mėnulio perigėjus bus arčiausiai Žemės per visus 2012 metus: mažiausias atstumas iki Mėnulio metų eigoje svyruoja maždaug 3 procentais. Taip atsitinka dėl to, kad Mėnulio orbita nėra visiškai taisyklingas apskritimas. Kai Mėnulis būna perigėjuje, jį nuo Žemės skiria maždaug 50 000 kilometrų mažesnis atstumas, nei tuo metu, kai jis būna apogėjuje – tolimiausiame orbitos taške.
Pranešama, kad šios superpilnaties metu Mėnulis bus maždaug 14 proc. didesnis, nei paprastai būna per pilnatį, ir beveik 30 proc. šviesesnis. O šių metų lapkričio 28 dieną, kuomet pilnatis sutaps su apogėjumi, jis atrodys palyginti mažas ir blausus. Nors neįprastas Mėnulio regimasis dydis šį savaitgalį daug ką gali nustebinti ar net išgąsdinti, nerimauti neverta: toks jo pokytis nesukels žemės drebėjimų ar ekstremalių gravitacijos efektų, sakoma pranešime.
Tiesa, potvynių ir atoslūgių bangos šiuo metu bus didesnės ir mažesnės. Mėnuliui esant perigėjuje, jo traukos jėga bus maždaug 42 proc. didesnė, nei būnant apogėjuje. Eilinis Mėnulio apogėjus bus maždaug po dviejų savaičių.
Paskutinį kartą Mėnulio superpilnatis buvo stebima 2011 m. kovo mėnesį. Astronomai pataria šį savaitgalį Mėnulio pilnatį stebėti iškart po to, kai ji pasirodys virš horizonto, nes Mėnuliui esant žemai danguje superpilnaties kuriama optinė iliuzija bus itin įspūdinga: jis atrodys žymiai didesnis, nei yra iš tiesų.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą