Per milijonus metų didelė dalis ugnikalnio nunyko, bet jo pėdsakai geriausiai matomi Honkongo rytinių salų virtinėje, kur puikuojasi dviejų metrų skersmens palinkusios kolonos. Tai supervulkano liekanos, o tokiais vadinami galintys išspjauti ne mažiau kaip tūkstantį kubinių kilometrų pelenų.
Tokį kiekį sunku įsivaizduoti, bet mokslininkai sako, kad prieš maždaug 140 milijonų metų, baigiantis Juros laikotarpiui, Honkongo ugnikalnis išspjovė dar daugiau pelenų, turėjo milžinišką poveikį aplinkai. Atšalusi lava virto uolomis, kurios pamažu nyko. Mokslininkai ramina, dabar Honkongui pavojus negresia.
„Nors Honkongo centras įsikūręs ant seno ugnikalnio, gyventojams nereikia nerimauti – jis beveik užgesęs ir daugiau neišsiverš“, – sako geologė Denise Tang.
Tyrimo vadovas Roderickas Sewellas teigia, kad atradimas skatina ieškoti toliau. Išvadą, kad čia būta superugnikalnio, jie padarė po kelerių metų darbo. Idėja tyrinėti olas kilo, kai sykį eidamas namo mokslininkas susimąstė apie neįprastą geologinį darinį.
„Tai pirmas ištyrinėtas ir nuodugniai aprašytas senovės superugnikalnio pietryčių Kinijoje pavyzdys. Tikimės, kad bus atrasta ir kitų“, – sako geologas, tyrėjų grupės vadovas R. Sewellas.
Honkongo superugnikalnis buvo vidutinio dydžio. O paskutinį kartą pasaulyje toks ugnikalnis, pasak mokslininkų, buvo išsiveržęs prieš 26 tūkst. metų Naujojoje Zelandijoje.
Griežtai draudžiama LRT paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti LRT medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti LRT kaip šaltinį
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą