Jai buvo 92 metai.
„Vakar savo namuose Niujorke, apsupta kai kurių iš daugelio ją mylėjusių žmonių, ramiai mirė Gloria Steinem“, – socialiniame tinkle „Instagram“ paskelbtame pranešime nurodė „Gloria's Foundation“. Jos mirties priežastis pranešime nenurodyta.
Žurnalo „Ms.“ bendraįkūrėja G. Steinem, kuri nešiojo per vidurį perskirtų plaukų šukuoseną ir didelius aviatoriaus stiliaus akinius, buvo atpažįstama visur, kur tik eidavo. O ėjo ji visur: didžiąją savo, kaip aktyvistės, gyvenimo dalį praleido kelyje, kalbėdama koledžų miesteliuose ir bendruomenių centruose, mitinguose ir eitynėse.
Savo karjerą ji pradėjo kaip žurnalistė. 1963 metais ji slapta rengė reportažus apie žeminančias sąlygas Hugh Hefnerio (Hju Hefnerio) „Playboy“ imperijoje, nors šios užduoties vėliau gailėjosi.
Ji teigia, kad jos karjeros kelią pakeitė po šešerių metų įvykęs susitikimas, kuriame moterys drąsiai pasisakė už teisę į abortą.
„Tas pasisakymas man buvo aktyvizmo pradžia“, – 2022-aisiais, komentuodama sprendimo byloje „Roe prieš Wade'ą“ („Rou prieš Veidą“) panaikinimą, naujienų agentūrai AP elektroniniame laiške rašė G. Steinem, kuri pati, būdama 22 metų, pasidarė slaptą nelegalų abortą.
„Arba mūsų kūno kontrolė yra lygi, nepriklausomai nuo lyties ar rasės, arba mes negyvename demokratijoje“, – tuomet sakė ji.
„Košmaras“
Nors netrukus ji tapo žinoma aktyviste, tie, kas stebėjo G. Steinem, daugelį metų smerkusią diskriminaciją, greičiausiai niekada neįtarė, kad jai teko įveikti didžiulę baimę kalbėti viešai. Ji būtų tiesiog rašiusi, jei tik to meto redaktoriai būtų leidę jai rašyti apie moterų judėjimą.
Bet jie nebuvo tuo suinteresuoti, 2015 metais sakė ji AP. „Taigi, galiausiai pradėjau eiti ir kalbėti, o tai buvo mano košmaras, – pasakojo ji. – Labai bijojau. Bet esu dėkinga, nors net ir dabar man dar būna baisu.“
Laikas beveik nesulėtino G. Steinem tempo; gerokai perkopusi 80 metų ji keliaudavo po pasaulį ir pasisakydavo jai svarbiais klausimais.
Tai apėmė viską nuo lytinių organų žalojimo iki Korėjų susitaikymo, tačiau pirmenybė buvo teikiama moterų lygybei.
„Būti feministe reiškia matyti pasaulį kaip visumą, o ne kaip pusę, – kartą pasakė ji. – Tam neturėtų reikėti pavadinimo, ir vieną dieną jo nebereikės.“
Bėgant metams G. Steinem matomumas išliko. Būdama 83 metų ji sėdėjo pirmoje eilėje savo pirmajame madų šou, būdama dizainerio Prabalo Gurungo viešnia.
Praėjus kelioms dienoms po 85-ojo gimtadienio ji vadovavo moterų „pokalbių ratui“ spektaklyje, skirtame jos gyvenimui paminėti, kur žiūrovės – daugelis sunkiai tramdydamos ašaras – viena po kitos stojo padėkoti jai ir papasakoti savo diskriminacijos istorijų.
2020 metais jos gyvenimas tapo vaidybinio filmo „The Glorias, A Life on The Road“, kuris buvo sukurtas pagal jos 2015 metų memuarus ir kuriame pagrindinį vaidmenį atliko Julianne Moore (Džulian Mur), tema.
Būdama 91 metų G. Steinem bendradarbiavo su Liberijos taikos aktyviste ir Nobelio premijos laureate Leymah Gbowee (Leima Gbove) kurdama paveikslėlių knygą, kuria siekiama įkvėpti jaunimą keisti pasaulį. Knyga „Rise, Girl, Rise: Our Sister-Friend Journey. Together for All“ buvo išleista 2026 metų vasarį.
„Negaliu poruotis nelaisvėje“
Nuolatinis matomumas turėjo savo kainą; net ir vyresniame amžiuje G. Steinem reiškė nusivylimą tuo, kad nepaisant jos pasiekimų, ji dažnai būdavo apibūdinama kaip graži ar žavinga.
1992 metais žurnale „Vanity Fair“ netgi buvo paminėtos jos „įspūdingos lenktyninio žirgo kojos“. Pasak jos, tokios etiketės neteisingai nukreipia dėmesį nuo jos skleidžiamos žinios.
„Niekas niekada nevadino manęs gražia, kol netapau vieša feministe, o tai nutiko man įpusėjus ketvirtą gyvenimo dešimtmetį“, – sakė ji AP interviu 2011 metais.
„Buvo aišku, kad ši etiketė man klijuojama. Skaudžiausia yra tai, kad sunkiai dirbi, o žmonės sako, kad tai dėl tavo išvaizdos“, – pridūrė ji.
Žinoma, G. Steinem teko susidurti ir su priešiškumu. Kartais tai ateidavo iš netikėtų vietų. 1990 metais pasirodžiusi Larry Kingo (Lario Kingo) pokalbių laidoje televizijoje CNN, ji buvo akivaizdžiai priblokšta, kai viena skambinusi moteris linksmai ją pasveikino, o po to liepė „pūti pragare“, nes ji sugriovė „gražią Amerikos šeimą“.
Bet tuo metu, kaip ji pažymėjo, žmonės į feministes jau žiūrėjo rimtai. Taip nebuvo 1972-aisiais, kai ji padėjo įkurti „Ms.“ ir daugelis komentatorių – ypač vyrų – šį žurnalą atmetė kaip juokingą, pranašaudami jam ankstyvą žlugimą. Žurnalas leidžiamas iki šiol; jį leidžia organizacija „Feminist Majority Foundation“.
Tarp G. Steinem niekintojų buvo ir prezidentas Richardas Nixonas (Ričardas Niksonas), kuris šaipėsi tiek iš jos, tiek iš pavadinimo „Ms.“
Jo komentaras buvo užfiksuotas Ovaliajame kabinete padarytame įraše. Pašaipos buvo abipusės: 1972-aisiais Nacionaliniame spaudos klube pasakytoje kalboje G. Steinem pavadino R. Nixoną „labiausiai seksualiai nepasitikinčiu valstybės vadovu nuo Napoleono laikų“.
Tai buvo tik vienas iš G. Steinem sąmojo pavyzdžių. Prieš ištekėdama, kai jai buvo 66-eri, ji dažnai aiškindavo savo vienišumą tokiu komentaru: „Negaliu poruotis nelaisvėje.“
Juokas, rašė ji, yra „vienintelė laisva emocija – vienintelė, kurios negalima priversti pajusti“.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą