Atsiskyrėlio 81-erių vyriškio gyvenimas atokiausiame pasaulio krašte

Būtent tokį gyvenimą pasirinko Faustinas Barrientos, kaubojus, kuris jau 46-erius metus gyvena prie O'Higinso ežero – vienoje atokiausių vietų mūsų planetoje, – praneša „The Dailymail“, rašo 15min.lt.

Jau 1965 metais F.Barientos nusprendė atsiskirti nuo žmonių pasaulio ir įsikurti kalnuotoje Čilės regiono vietovėje. Gruodžio mėnesį vyriškio namuose lankėsi žurnalistai iš Niujorko, jų kelionė iki F.Barientoso namų užtruko net keturias dienas.

„Man nereikia pinigų, – sveikindamasis su žurnalistais ištarė atsiskyrėlis. – Aš turiu pakankamai maisto. Kai gyveni vienas, gyvenimas atrodo šviesesnis. Valdžia nori mane iš čia iškeldinti. Tačiau jiems nepavyks, aš būsiu čia iki pat pabaigos.“

Vienintelis atsiskyrusio senolio ryšys su pasauliu – kiek sugedęs radijas, per kurį jis klausosi politinių ir sportinių laidų. F.Barientos televizorių yra žiūrėjęs tik vienintelį kartą gyvenime.

Faustinas Barientos užaugo prie O'Higinso ežero krantų, tačiau, kai 11 jo giminaičių išsikraustė, tą patį nusprendė padaryti ir jis. F.Barientos persikėlė gyventi į Argentiną. Keliaudamas po šalį ir dirbdamas įvairiose statybose jis įgavo daug įgūdžių, kad sugebėtų išgyventi kalnuotose ir atokiose Patagonijos vietose, kur netrukus jis ir apsigyveno.

O'Higinso ežeras yra viena atokiausių vietovių Patagonijoje ir mažiausią populiaciją turintis regionas visoje Čilėje. Negana to, tai antra vietovė pasaulyje po Antarktikos, kur gyventojų namai yra itin retai išsidėstę.

F.Barientosui priklausančiame žemės sklype yra tik du pastatai: nedidelė trobelė, kurioje jis miega, valgo ir skaito kas dvejus metus atvežamus laikraščius, kitame pastate vyriškis laiko turimas maisto atsargas: sriubos skardines, cukraus, miltų maišus- šie produktai jam pristatomi kas dešimt dienų praplaukiančia valtimi.

Savo žemėje F.Barientos augina ir keletą gyvūnų: karves ir avis, o laiką jis seka pats žymėdamasis dienas ant sienos.

Maždaug kas dvejus metus F.Barientos, užlipęs ant savo galvijo, nujoja į nedidelį miestelį, nuo jo gyvenamosios vietos atitolusį per 40 kilometrų. Nedideliame miestelyje, kuriame gyvena vos keli šimtai žmonių, F.Barientos parduoda savo galviją ir užsidirba pakankamai pinigų dvejų metų laikotarpiui.

Vienintelis atsiskyrusio senolio ryšys su pasauliu – kiek sugedęs radijas, per kurį jis klausosi politinių ir sportinių laidų. F.Barientos televizorių yra žiūrėjęs tik vienintelį kartą gyvenime.

Vis dėlto pastarąjį dešimtmetį atsiskyrėlio gyvenimą vis dažniau drumsčia būriai turistų. Nepaprasto grožio vaizdų ištroškusius turistus prie ežero maždaug kas 10 dienų atplukdo kruizinis laivas.