Besibeldžiantys letenėlėmis į širdį

Išduoti, atstumti, išvaryti, nuskriausti, išbadėję maisto ir meilės ištikimiausi žmogaus bičiuliai suranda prieglobstį VšĮ "5 pėdutės" gyvūnų globos namuose, įsikūrusiuose Klaipėdos rajono Poškų kaime.

Matyt, jų buvę šeimininkai tikrai nėra skaitę švedų rašytojo ir psichiatro Akselio Miuntės kūrinio "Knyga apie San Mikelę":
"Suprasti šunį ir išmokti skaityti jo mintis visai nesunku. Šuo negali apgauti, nes nemoka kalbėti. Šuo yra šventas. Jis atviros ir taurios prigimties. Jei išimties atvejais ir pasireiškia kokia nuodėmė, paveldėta iš laukinių protėvių, jos požymiai išnyksta, kai tik šuo pajunta, kad gali pasikliauti mūsų teisingumu ir nuoširdumu. Šuo moka skaityti savo valdovo mintis, instinktyviai jaučia, kai jis nepageidaujamas, bet kai valdovas liūdnas, prisliūkina ir padeda jam ant kelių galvą: "Tai kas, kad visi tave apleido, juk aš su tavimi, aš tau atstosiu draugus ir apginsiu nuo priešų!"

Prieglaudos savanoriai

"Kiekvieno šunelio patirtis skirtinga, bet visi jie nusipelnė mūsų meilės ir šiltų namų", - sakė veterinarijos gydytoja Rita Ilgūnė.

Klaipėdos "Aumuro" klinikos veterinarijos gydytojos Ritos Ilgūnės vaikystės svajonė buvo padėti gyvūnams, gydyti ir gelbėti juos. Kol nebuvo įkurti globos namai, klinikoje visą laiką glaudėsi benamiai katinai, paukščiai ar šuneliai. Gydytoja negalėjo atsakyti: "Mes neimsim, neneškit." Surasdavo bedaliams naujus šeimininkus.

Iš savo kišenės išmaitinti daugybę gyvūnų buvo sunku, todėl siekė paramos gavėjo statuso, įregistravo viešąją įstaigą. Kai kurie žmonės prieglaudai perveda du procentus savo pajamų mokesčio, paremia veterinarijos klinikos, įmonės, prekiaujančios gyvūnų maistu. Jaudinamas faktas: "Pajūrio" vidurinės mokyklos mokiniai visuomenei rodo spektaklius, o už gautus pinigus perka maisto gyvūnams, jau pirmąjį kartą jo nupirko už 500 litų.

"Turime savanorių, kurie priima laikyti katinus, kol suras jiems namus. Deda šių nuotraukas į internetą. Žmonės atneša dėžę žiopliukų kačiukų, kuriems reikia daug priežiūros. Mes neturime tiek žmonių, tad džiaugiamės savanorių pagalba", - sakė veterinarijos gydytoja.

Jeigu per dvi savaites neatsiranda kilmingo šuns su antkakliu šeimininkai, jis tampa prieglaudos šunimi.

Koks likimas laukia šių dviejų likimo draugų, visaip besistengiančių atkreipti prieglaudos lankytojų dėmesį?

Niekas nenori mirti

"Šeima išsiskyrė, vyras turėjo kitą šeimą, kitą šunį, o buvusi žmona iš principo atsisakė judviejų augintinės. Taip apyaklė, apykurtė anglų buldogė pateko į mūsų prieglaudą", - vienos globotinės istoriją pasakoja Rita.

Daug žmonių išvyksta gyventi į užsienį, ir jų šuo lieka "už borto". Prieglaudon patenka ir valkatų šunys, ir turčių, kurie nenori gydyti sužalotų augintinių. Štai Tulis į kliniką pateko sutraiškytu dubeniu ir sulaužytomis užpakalinėmis kojomis. Ponia Rita nusprendė jo neužmigdyti, nes šunelio akyse kančią stelbė begalinis noras gyventi. Gydytoja, operuodama Tulį, kliovėsi intuicija, kad jis gali susilaukti geresnio likimo. Iš tikrųjų, iš aibės kitų gražių šunelių vienas berniukas, atvykęs su tėvais, išsirinko būtent Tulį, kai jis dar vaikščiojo su įtvaru.

"Pažaisk su manimi!" - kviečia šelmis basetas Vudis.

Kartą vienos įmonės teritoriją saugojusį aviganį nutrenkė automobilis, ir bendrovės savininkas atsisakė jį gydyti. Pinigų operacijai susimetė gailestingi darbininkai, o vėliau vienas jų pasiėmė aviganį slaugyti.

Kalytę Lotą, šarpėjų mišrūnę, žmonės rado prie Trinyčių tvenkinio sutraiškyta letena ir pranešė apie ją veterinarijos gydytojai. Kalytę laikinai priglaudė studentė, bet prisirišo prie jos ir Lotą pasiliko, nors jau augino vieną šunelį.

Baisu ir pasakoti, kaip kartais žmonės žiauriai elgiasi su gyvūnais. Kai kuriuos kankinius į kliniką atveža policijos pareigūnai. Kartą žmonės pranešė apie miške rastą prie medžio pririštą didelį šunį, išsekusį iš bado taip, jog pamaitintas vėmė kraujo krešuliais. Bėdulis susirado šeimininkus kaime.

"Tačiau yra ir daug gerų žmonių, - viltingai kalbėjo ponia Rita. - Mirus senutei šeimininkei, vieną šunelį kaimynai atvežė į prieglaudą. Pripratęs gulėti ant pagalvių, dabar poniškas šunelis pratinasi gyventi su parijais likimo draugais. Kartą nustebau, kai autostradoje sumaitotą šunelį į kliniką atvežė atšiaurios išvaizdos žmogus ir pasakė: "Darykit kas reikia, padėkit jam, sumokėsiu, kiek reikia." Tas žmogus sustojo, įsikėlė į prabangų automobilį kruviną šunį, nepaliko jo dvėsti kaitroje."

Viltis

Santūrus kolių veislės mišrūnės žvilgsnis, regis, tirpdo vielinį tinklą.

"Turėjome iškvietimą, kad Laukininkų gatvėje sulaukėję valkataujantys šunys užpuolė vaiką. Nuvažiavome, pagavome tinklais, parvežėme į prieglaudą, šunys jau nebepasitikėjo žmonėmis, šiepė iltis. Praėjus karantinavimo laikui valkatėlės jau buvo tokie draugiški, malonūs, nors prie žaizdos dėk", - sakė globėja.

Šiuose gyvūnų globos namuose šunys nežvelgia mirtininkų, pasmerktųjų akimis. Čia jie nepanikuoja, nes žino, kad jų gyvenimo valandos nėra suskaičiuotos.

"Mes Klaipėdoje neturime sporto arenos, kurią visi labai nori turėti, neturime pramogų parko. Bet mes galime turėti tikrai labai gerus namus beglobiams gyvūnams. Ir mūsų miesto valdžia, visi miestelėnai galėtų prie to prisidėti", - sako R. Ilgūnė.

Ivona ŽIEMYTĖ