Blynas kaip faktas

Blynai, sklindžiai, lietiniai, paplotėliai... Nė viena tauta neturi pagrindo pretenduoti į jų išradėjų vardą. Įvairiausio rango mokslininkų nuomone, šis reiškinys apskritai negalėjo būti kažkieno išradimas. Kitaip tariant, nebuvo tokio istorinio įvykio, kad kas nors atsitiktinai arba ilgai ieškojęs būtų sukūręs pirmąjį receptą, nuo kurio viskas ir prasidėjo...

KORĖJIETIŠKI blynai "phadžen".

"Pasaulinės blynų istorijos" ("Pancake: A Global History") autorius Kenas Albala rašo: "Nepamirškime archeologinių radinių, kurie liudija apie ankstyvąsias kulinarines technologijas... tarp jų yra ir pirmykščių "keptuvių" - plokščių akmenų, kuriuos patepdavo riebalais... Bet kokie primityvūs grūdai, išdžiovinti, sugrūsti ir tada sudrėkinti, galėjo pagimdyti pirmąjį istorijoje blyną. Artimuosiuose Rytuose pradėjus auginti kviečius, kukurūzus ir kitas kultūras - Amerikoje ir ryžius - Azijoje... blynai įsikūnijo į begalę formų."

Kiekvienas savaip

Blynai kepami ne tik iš kvietinių miltų. Jie kepami iš tų kultūrų, kurios auga konkrečioje šalyje. Pavyzdžiui, Amerikos kontinente - iš kukurūzų miltų. Prieš daugelį amžių iki Kolumbo indėnai ant molinių keptuvių kepė kukurūzų paplotėlius, o štai senovės indai nesiskundė žirnių, tiksliau - avinžirnių, nepritekliumi, tad savuosius blynus "besan roti" kepė (ir iki šiolei kepa) iš jų miltų. Kinijoje, Japonijoje ir kitose Pietryčių Azijos šalyse blynai kepami iš ryžių. Žodžiu, blynai leidžia save gaminti iš ko tik nori: net iš abisininių posmilgių (Afrikoje) arba iš atogrąžų manijokų šaknų (daugelyje Centrinės Amerikos šalių). Na, o lietuviai, kaip ir skandinavai, labai mėgsta blynus iš bulvių tarkių. O dzūkai, kaip ir prancūzai, smagiai sau kerta grikinius blynus.

Du viename

Taigi blynų išradėjų nėra, užtat nuolat randasi jų racionalizatorių: tai vienokį, tai kitokį įdarą sugalvoja, tai vienokių, tai kitokių ingredientų į tešlą įmaišo. Paskutiniu revoliuciniu blynų patobulinimu laikomas japono, pravarde Ueno Usagija (Usagija - konditerijos pavadinimas, Ueno - rajonas Tokijuje) 1914 m. sugalvotas patiekalas, žinomas kaip tradiciniai japoniški blyneliai "okonomiaki" (pažodžiui - "tai, ką mėgsti gaminti"). Tarp dviejų papločių dedama saldžių raudonųjų pupelių pastos. Į tešlą, be miltų, vandens ir kiaušinių, - smulkintų kopūstų, mėsos ar jūros produktų (priklauso nuo regiono).

Beje, Japonijoje yra restoranų "Ueno" tinklas, kuriame į blynų kepimo procesą įtraukiami lankytojai. Viskas vyksta restorano salėje. Įpylęs tešlos į keptuvę, virėjas išeina, o klientas pats pabaigia darbą - apverčia blynus, įberia prieskonių, pasirenka įdarą, apipila padažais.

SINGAPŪRE blynai "popia" iš ryžių miltų patiekiami su cinamonu, troškintais česnakais, šviežiomis daržovėmis bei padažais.

Bendra šeima

Pirmasis blyno paminėjimas raštuose priklauso senovės romėnams. Jie turėjo galvoje patiekalą "Alita Dolcia" ("kitas salsumas") - kvietinis paplotys iš pieno, kiaušinių ir prieskonių. Priklausomai nuo proporcijų ir terminio apdorojimo būdo jis galėjo būti ir blynas, ir keksas, ir spurga. Šis "saldumas" Amžinajame mieste atliko greitojo maisto vaidmenį: pasak istorikų, kaip dabar kino teatruose spragėsiais, taip šiais blynais buvo prekiaujama Koliziejuje gladiatorių kovų metu.

Roma žlugo, tačiau blynai išgyveno, mat turėjo daug giminaičių tarp barbarų. Tiesa, dėl mišrių blynų "santuokų" "grynakraujo" romėniško blyno nebebuvo įmanoma rasti jau viduramžiais.

Renesansas palietė ne tik dvasinę sferą: jau 15 a. pradžioje anglai išleido kulinarinę knygą su blynų receptais. Vėlesnėse knygose nieko labai naujo nėra, tačiau meninis aprašymas akivaizdžiai patobulėjo: "Suformuoti 12-20 blynelių, - skaitome Londono "Namų žodyne" (The Family Dictionary, or, Household Companion, 1710 m.), - mažoje keptuvėje, pateptoje taukais, iškepti, ir taps jie geltoni kaip auksas, ir nuostabiai gardūs."

Šiuolaikiniai britai, greičiausiai vedami už pavadžio prancūzų, susižavėję plonais mieliniais blynukais iš labai skystos tešlos. Jie patiekiami su įvairiais įdarais kaip pagrindinis karštas patiekalas arba kaip desertas kartu su tradicinėmis pasaldintomis citrinų sultimis. Blynų deserto variantas - garsusis Jorkšyro pudingas.

Prancūzijoje, kur estetika paversta kultu, blynai kepami ploni tarsi papirusas. Jie vadinami saldžiaisiais krepais (crapes sucrees) - šie, pagaminti iš pasaldintų kviečių miltų, patiekiami su vaisiais bei uogomis, ir galetais (galette salees) - iš grikių miltų su mėsos, dešrelių, sūrio ar žuvies įdaru, ypač populiarūs Bretanės provincijoje.

Prancūzijoje mėgstami ir blynai "flambė": jie apibarstomi cukrumi, papuošiami apelsinų griežinėliais, apipilami konjaku ar romu ir uždegami.

Pagal dydį Europoje lyderiauja blynai "palačinta", kepami ant didžiulių keptuvių buvusiose Austro-Vengrijos šalyse. Žodis kildinamas iš lotyniškojo "placenta" - paplotėlis. Gaminami su įvairiu įdaru - sūrio, uogų, vaisių, kiaušinių, mėsos faršo etc.

Įvairiai įdaryti lengvučiai blynai, vadinami panekekenais (pannenkoeken), labai populiarūs Nyderlanduose. Skandinavai mėgsta "lefse" iš bulvių, miltų ir pieno. Norvegijoje į juos įvyniojama dešrelė, o Danijoje blynas susukamas kartu su cinamonu bei cukrumi ir valgomas kaip desertas.

Ispanijoje bei ispaniškai kalbančiose Amerikos šalyse blyneliai paprastai gaminami iš kukurūzų miltų ir vadinami tortilijomis (tortilla). Jas sugalvojo indėnai dar prieškolumbiniais laikais. Į Europą iš Naujojo pasaulio receptas kartu su kukurūzais atkeliavo konkistadorų dėka. Farširuota tortilija turi daug vardų: burito, fachita, tako, kasadilja...

JAV blynus įprasta valgyti pusryčiams. Čia yra blyninių tinklas IHOP (International House of Pancakes - tarptautiniai blynų namai). Amerikiečiai ir kanadiečiai valgo blynus su klevų sirupu.

Egipte ir Sirijoje blynai (kataef) apkepami iš vienos pusės, tada dedamas įdaras iš saldaus sūrio arba riešutų ir baigiama kepti.

Nacionalinis korėjiečių patiekalas, panašus į picą su jūros gėrybėmis, vadinamas "phadžen" (pajeon). Porai, pipirai, krevetės apipilamos tešla ir kepama iš abiejų pusių. Prieš patiekiant supjaustoma mažais gabalėliais, kad būtų patogu valgyti lazdelėmis, ir apipilama tirštu sojos pavilgu "dip".

Kinijoje blynus kepa iš kietai maišytos tešlos, į ją deda daug svogūnų ir porų.

Singapūre blynai "popia" iš ryžių miltų patiekiami su cinamonu, troškintais česnakais, šviežiomis daržovėmis bei padažais.

Etiopijoje didelis rūgštus blynas iš sijotų miltų vadinamas "inžera". Valgomas rankomis. Atplėšiamas gabalas blyno, juo paimama įdaro (mėsos, žuvies, daržovių ir t. t.) ir visa tai dedama į burną.

Bulviniai blynai Prancūzijoje vadinami "crique", Švedijoje - "rarakor", Korėjoje - "kahm-ja juhn".

Korėjietiški blynai

Reikės: 75 g paprastų miltų, 75 g ryžių miltų, 1 didelio kiaušinio, 1 šaukštelio suplakto sezamo aliejaus, 1 šaukšto augalinio aliejaus, 6 porų stiebų, supjaustytų išilgai į 4 dalis, o paskui 7,5 cm ilgio juostelėmis, padažo "dip" su actu.

Sumaišykite abiejų rūšių miltus ir pasūdykite. Dėkite kiaušinį, palaipsniui pilkite vandenį (225 ml), išmaišykite. Įpilkite sezamo aliejaus ir palikite pastovėti pusvalandį.
Šaukštą aliejaus įkaitinkite keptuvėje (20 cm diametro). Supilkite vieną trečdalį porų (tolygiai), tada užpilkite trečdalį tešlos. Uždenkite dangčiu ir kepkite 5 minutes. Apverskite blyną, vėl uždenkite keptuvę, kepkite dar 3 minutes. Nuimkite dangtį ir dar pakepkite porą minučių. Perdėkite į šiltą lėkštę. Viską pakartokite su likusia tešla.
Blynus supjaustykite kvadratėliais ir patiekite su pavilgu "dip".
Pavilgas gaminamas iš 7 šaukštų sojos padažo, 2 šaukštų ryžių acto, 1 sutarkuoto šviežio imbiero, šaukštelio pakepintų sezamo sėklų, pusės šaukštelio korėjietiškų čili miltelių ir žiupsnelio cukraus.