„Cepelinai iš Gargždų – tai labai labai gardu“, – gali būti, kad šią šviesios atminties V. Rimavičiaus dainą vėl išpopuliarins artėjantis Gargždų miesto 760-asis jubiliejus. Mat šventės organizacinis komitetas, kultūros bei verslo atstovai svarsto, esą būtent cepelinas vertas tapti mažosios architektūros „cinkeliu“, trauksiančiu smalsuolius sukti pro miestą. Visgi, ir čia nuomonės susikerta – vieni cepelinui jau ir vietą numatę, kiti užuominą priima kaip smagų juokelį.
Kalbos, kad cepelinų miestu kadaise pramintuose Gargžduose reikėtų pastatyti skulptūrą būtent šiam patiekalui, vėl iškilo į dienos šviesą. Legendinė valgykla „Bulvė“ suklestėtų, jei miesto gimtadienio organizacinis komitetas išties apsispręstų miestą amžiams papuošti tokia mažosios architektūros forma.
Klaipėdos rajono savivaldybės mero pavaduotoja Rūta Cirtautaitė, vadovaujanti 760-ojo Gargždų miesto gimtadienio šventės stebėsenos komitetui, teigė, kad kol kas idėja miestą papuošti mažosios architektūros formomis tebėra diskusijose. Anot jos, mintis apie cepelinui skirtą skulptūrą tikrai nepasiekė svarstymo lygio – kol kas tai tik užuomina.
Klaipėdos rajono Gargždų vartotojų kooperatyvo vadovė Janina Jurkuvienė, paklausta, ar palaikytų tokį valgyklos „Bulvė“ populiarinimą, džiugiai atsakė – be abejonės. Nors pačios valgyklos kolektyvo dar nebuvo pasiekusi žinia apie cepelino įamžinimą, kooperatyvo vadovė patikino, kad tokia reklama išties praverstų.
Rūta CIRTAUTAITĖ, Savivaldybės mero pavaduotoja:
– Stebėsenos komitetas buvo susirinkęs jau tris kartus ir iš Gargždų miesto bendruomenės atstovų išgirdome nuomonę, kad mieste galėtų atsirasti su juo susieti simboliai. Kol kas šis klausimas rimtai nesvarstytas. Net jeigu bus pritarta idėjai, jos įgyvendinimas priklausys nuo finansavimo. Komitetas pirmąjį kartą įvardijo, kad jubiliejui surengti reikėtų ne mažiau 200 tūkstančių litų. Tačiau visi suprantame, kad biudžete tokių pinigų šventei neatsiras, todėl tą sąmatą bandome spausti. Dabar paskaičiuota, kad sąmatoje būtina numatyti 100 tūkstančių litų – iš šios sumos jau nieko neatimsime. Tačiau jei toks biudžetas šventei nebus patvirtintas, neprisisvajosi. Kiek gimtadienį galės paremti verslininkai, taip pat negalime spėlioti“, – teigė vicemerė. Anot jos, jei atsirastų verslininkų, kurie sutiktų skirti pinigų būtent skulptūrai, tai būtų sveikintina. „Turėjome gražią tradiciją, kad prie bažnyčios aikštėje esančio ąžuoliuko uždedama nauja lentelė su įrašyta data. Taip galėtume įamžinti gimtadienį. Taip pat svarstyta, kad prie rajono ribų būtų galima įamžinti herbus tų savivaldybių, su kuriomis bendradarbiaujama“, – kitas idėjas įvardijo R. Cirtautaitė.
„Ar yra minčių įamžinti cepeliną? Turim vertingesnių dalykų, kam paminklus statyti“, – teigė pašnekovė.
Gintautas BAREIKIS, Kultūros skyriaus vedėjas:
– Skulptūrų plenero idėją pasiūlė Gargždų miesto bendruomenė. Ta idėja kol kas analizuojama. Iš pradžių bendruomenė siūlė parengti galimybių studiją, kur tokios skulptūros galėtų atsirasti ir pirmiausia padaryti jų maketus. Tačiau būtų gaila, jei gimtadienis praeitų, o mes turėtume tik maketus. Juk pinigų šventei planuojama išleisti daug, o išliekamosios vertės jokios – viskas „prašvęsti“.
Kam statyti skulptūras, galima greit prigalvoti. Pavyzdžiui, cepelinas – prie „Bulvės“, knyga – prie bibliotekos, kamuolys – prie Sporto mokyklos, banga – prie „Bangos“ redakcijos ir panašiai. Seniai eina kalba, kad reikėtų įamžinti cepeliną, o viename iš pokalbių Tarybos narys Algirdas Liaudanskis tai vėl priminė. Vieni palingavo galva, kad tai lyg buitiška, pigu, bet imkime Klaipėdos pavyzdį – aš nemanau, kad Klaipėda – žiurkių miestas, tačiau simbolinį peliuką jie turi. Tokie minimalistiniai objektai džiugina praeivių akį. Nesivarginu galvoti, kodėl tokia skulptūrėlė negalėtų atsirasti. Palaikyčiau tokią idėją.
Roma PAPLAUSKIENĖ, Gargždų miesto bendruomenės pirmininkė:
– Bendruomenė iš pradžių kalbėjo apie skulptūrų plenerą, dabar kalbama apie skulptūras skirtingose vietose, todėl gavosi šioks toks minčių nesutapimas. Tačiau tai mūsų mintis ir jau laukiame idėjų, kaip tai galima įgyvendinti. Pateikėme informaciją Lietuvos architektų sąjungai, Lietuvos skulptorių gildijai, kitoms organizacijoms. Norime padaryti normalų konkursą ir būtų sveika, kad ne politikai spręstų, kokios skulptūros turi atsirasti. Žinoma, būtų idealu, jei jų atsiradimą finansuotų verslininkai – juk ir žymusis Klaipėdos peliukas buvo verslininkų dovana miestui. Tuo tarpu jei skulptūras finansuotų Savivaldybė, reikėtų daugiau viešumo, patys žmonės turėtų svarstyti klausimą, reikėtų skelbti viešųjų pirkimų konkursą ir pan.
Algirdas LIAUDANSKIS, Savivaldybės tarybos narys:
– Cepelino idėja nėra nauja. Ne kartą Turizmo taryboje diskutavome, kad Gargždai asocijuojasi su „Bulve“, su cepelinais. Todėl skulptūrėlė galėtų atsirasti matomoje vietoje, kur nors Kvietinių gatvėje netoli Turizmo informacijos centro ar pačios valgyklos. Čia bendruomenė su architektais turi apsispręsti. Skulptūros mintį atgaivinau artėjant miesto gimtadieniui. Žinoma, pritarčiau, jei būtų statoma daugiau asociatyvinių skulptūrų, tačiau visko per vienerius metus neįgyvendinsi, o pirmasis žingsnis visgi turėtų būti cepelinas – tai būtų idealiausia. Idėją realizuoti būtų galima iš šventei numatytos programos lėšų, galbūt bendruomenė paieškotų rėmėjų, cepelino mecenato. Jei reikėtų, ir pats prisidėčiau.
Dar vieną idėją iškėliau, jog jubiliejinėje eisenoje miesto gatvėmis galėtų dalyvauti ir verslo bendruomenės. Spalvinga įmonių simbolika jos galėtų reprezentuoti save, kaip tai daro Klaipėda per Jūros šventę.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą