„Pastebima, kad medžiuose yra labai daug genetinių pakitimų. Dėl radiacijos sukeltų mutacijų ir žuvusių ląstelių medžiai tapo neįprastos formos“, – aiškina Pietų Karolinos universiteto (JAV) mokslininkas Timas Mousseau.
Mokslininkas nuo 1999 m. tyrinėja Černobylio katastrofos paveiktą teritoriją 30 km spinduliu nuo avarijos vietos. Jis sako, kad toks tyrimas, kai buvo analizuojama daugiau nei 100 pušų medžių, augančių 12 vietovių, buvo vykdomas pirmą kartą.
„Anksčiau buvo atliktas panašus tyrimas, tik jo metu buvo tiriami 9 medžiai, o labiausiai buvo gilinamasi į medienos struktūrą, o ne medžio augimą“, – sako mokslininkas.
Tyrimo metu mokslininkai analizavo pušų šerdies pavyzdžius, kadangi šios rūšies medžiai yra plačiai paplitę Europoje ir Černobylio regione.
„Šie medžiai yra labai mėgstami miškininkystės srityje ir turi didelį ekonominį poveikį. Be to, pušys akivaizdžiai buvo paveiktos radiacijos“, – pridūrė T. Mousseau.
Profesorius kartu su mokslininkų komanda tikisi atlikti panašų tyrimą Fukušimos teritorijoje Japonijoje, kur miškininkystė yra labai svarbi ekonomikai, o pušys yra plačiai paplitusios.
„Remiantis mūsų turimais duomenimis, labiausiai nukentėjusiuose regionuose Fukušimos prefektūroje pušys nežuvo taip gausiai kaip Černobylio avarijos teritorijoje“, – teigia mokslininkas.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą