Dėl plyšusių krūtų implantų N. Bunkė vėl gulasi ant operacinio stalo

 Dėl plyšusių implantų ir diagnozuotos kapsulės kontraktūros žinomai moteriai šiandien „Gijos Klinikų“ plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytojas Darius Bagdanavičius atliks kompleksinę kontraktūros šalinimo, implantų keitimo bei krūtinės korekcijos operaciją.

„Praėjus keleriems metams po krūtų didinimo operacijos, pajutau, kad krūtinė tapo kietesnė, tačiau į tai per daug nekreipiau dėmesio ir gyvenau toliau. Vėliau pastebėjau, kad kuo toliau, tuo labiau viena krūtis kietėja ir kyla į viršų.

Ilgainiui tai pradėjo trukdyti, o atlikta echoskopija parodė, kad abu implantai yra plyšę, taip pat nustatyta ir komplikacija, vadinama implanto kapsulės kontraktūra“, – atvirauja N. Bunkė.

Kurį laiką svarsčiusi, ar verta prabilti apie tai viešai, ar tyliai ramiai „susitvarkyti“ ir tiek, moteris nusprendė, kad vis dėlto pasidalys savo istorija su kitomis Lietuvos moterimis edukaciniais tikslais.

Dažnai moterys, pasiryžusios pakoreguoti savo išvaizdą plastine chirurgija, susikoncentruoja tik į gražiąją savo svajonės įgyvendinimo pusę, pamiršdamos apie tai, kad visų pirma tai – chirurginė intervencija. Ir kad jai privalu atsakingai pasiruošti, įvertinus visus už ir prieš, po operacijos rūpestingai laikytis gydytojo nurodyto režimo bei reguliariai tikrintis, t. y. kasmet lankytis pas plastinės chirurgijos chirurgą bei tirtis ultragarsu.

Pasak plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytojo D. Bagdanavičiaus, atlikus krūtinės didinimą implantais, aplink juos susiformuoja kapsulės – tarsi apvalkalai. Tai normali organizmo reakcija į svetimkūnius ir natūrali gijimo proceso dalis.

Tačiau kartais atsitinka taip, kad ši kapsulė tampa itin kieta ir stora, ji pradeda spausti implantą ir gali net deformuoti krūtį, sukeldama didelį diskomfortą. Ši komplikacija vadinama kapsulės kontraktūra, kurios lygis pagal pacientės jaučiamus simptomus gali būti vertinamas nuo I iki IV laipsnio.

„Tai viena sudėtingesnių komplikacijų, nes operacijos metu reikia pašalinti ne tik seną implantą, bet ir sustorėjusią kapsulę, o tada dar atkurti krūties formą“, – aiškina plastinės chirurgijos specialistas.

Tikslios kontraktūros atsiradimo priežastys nėra žinomos, tačiau jos susiformavimui įtakos gali turėti tokie veiksniai kaip autoimuninės ligos, bakterijų patekimas ar kraujo krešulių susidarymas operacijos metu, implanto paviršiaus šiurkštumas, būdingas senesnės kartos implantams, genetika ir rūkymas.

„Kalbant apie Natalijos atvejį, ko gero, pabrėžčiau senos kartos implantų įtaką, nes jų sukeliamų komplikacijų rizika siekdavo iki 20 proc. ir net daugiau.

Pacientei prieš aštuonerius metus sudėti implantai šiuo metu pasaulyje jau nebenaudojami, nes neatitinka šiuolaikinių kokybės ir saugumo standartų reikalavimų“, – atskleidžia D. Bagdanavičius.

Moterys, turinčios nedidelę – I ar II laipsnio – kapsulės kontraktūrą, dažniausiai nejaučia jokių simptomų ir gyvena įprastą gyvenimą. Tačiau, esant III ar IV laipsnio kapsulės kontraktūrai, jaučiamas ne tik estetinis, bet ir fizinis diskomfortas, tada jau prireikia ir chirurgo pagalbos.

Pasak D. Bagdanavičiaus, Natalijai diagnozuota III laipsnio implanto kapsulės kontraktūra kairėje krūtyje ir II laipsnio kontraktūra – dešinėje.

Operacijos metu bus pašalinta susidariusi implanto kapsulės kontraktūra, seni implantai bus keičiami į naujus, beje, mažesnius, todėl prireiks ir nedidelės krūtų rekonstrukcijos bei pakėlimo.

Pasirinkti „Motiva“ implantai yra vieni saugiausių pasaulyje dėl unikalių nanopaviršių, pasižyminčių geresniu biologiniu suderinamumu, t. y. natūralesne sąveika tarp implanto ir jį gaubiančių audinių. Jų sukeliamų kontraktūros komplikacijų rizika yra mažesnė nei 1 proc.

„Būdama 29-erių, pasididinusi krūtinę jaučiausi madinga blondine su įspūdingu biustu (juokiasi). Tačiau dabar, jau brandesniame amžiuje, supratau, kad toks krūtinės dydis man daugiau trukdo, negu patinka, ypač sudėtinga prisitaikyti sceninius kostiumus.

Taip pat pastebėjau, kad didelė krūtinė mane optiškai stambina“, – prisipažįsta dainininkė.

Naudojantis proga, kad vis tiek jau teks gultis ant operacinio stalo, Natalijai kartu bus atlikta ir viršutinių akių vokų korekcija.

„Sulaukus 34 metų pastebėjau, kad akių vokai tapo sunkesni ir pakritę, o akys rytais atrodo labiau patinusios. Esu scenos žmogus ir norisi, kad akys būtų išraiškingos, o ne pavargusios ir liūdnos. Kadangi jau pasiryžau operacijai ir vis tiek reikės laikytis pooperacinio laikotarpio režimo, tai pamaniau – o kodėl gi ne?“ – pasakoja N. Bunkė.

Užkritusius viršutinius akių vokus nulemia žmogaus genetika, tačiau ši problema pradeda ryškėti maždaug nuo 35 metų, kai, žmogaus veidą veikiant gravitacijai ir vykstant senėjimo procesams, oda praranda elastingumą.

Kaip pastebi plastinės chirurgijos specialistas D. Bagdanavičius, užkritusių viršutinių akių vokų operacija patenka į populiariausių plastinių operacijų penketuką. Ji nesudėtinga ir neilgai trunkanti, todėl ją galima derinti kartu su kitomis operacijomis.

Kai žinoma moteris klinikoje lankėsi žiemą, konsultacijos metu buvo priimtas sprendimas operuotis, tačiau jo įgyvendinimą teko šiek tiek pavėlinti dėl šalyje įvesto karantino. Situaciją šiek tiek apsunkino ir privalomas tyrimas dėl COVID-19 viruso bei atsakymo laukimas.

„Neslėpsiu, šiokio tokio nerimo buvo, o ir pati procedūra nėra iš maloniųjų“, – išgyvenimais dalijasi pacientė. Šįkart neigiamas tyrimo atsakymas buvo kaip niekad svarbus, kad pagaliau galėtų įvykti ilgai planuota operacija.

„Lankiausi pas keletą plastinės chirurgijos specialistų, tačiau savo kūną ir sveikatą patikėjau gydytojui D. Bagdanavičiui. Matyt, tarp manęs, gydytojo ir klinikų įvyko vadinamoji „chemija“, – šypsosi N. Bunkė.