Nesvarbu, kodėl jis tai darė - ar tam, kad būtų malonesnis jo paties kvapas, ar kvapas būste, ar kad patiktų dievams, bet kvepalai po truputį tapo neatskiriama žmogaus gyvenimo dalimi.
Pirmieji kvepalai buvo 100 proc. natūralūs. Aromatai dievams pagerbti buvo gaminami daugiausia iš dervų (smilkalai, mira) ir brangios medienos, o į kvepalus kūnui pridedama gėlių ir vaisių aromatų.
Iki XIX a. pabaigos mokslininkai pastebėjo, kad atliekant daugybę eksperimentų atsiranda naujų, anksčiau nežinomų aromatų, ir tada pradėjo vystytis šiuolaikinė parfumerijos pramonė, naudojanti sintetinius kvapus. Pirmą kartą natūralius, iš gamtos gautus komponentus imta derinti su neįprastais naujais chemikalais.
Praėjo daugiau kaip 100 metų, ir dabar kvepalai susideda daugiausia iš sintetinių komponentų pridedant šiek tiek natūralių aliejų. Vis dėlto net ir šiuolaikiniuose kvepaluose galutinai neatsisakoma kai kurių „kanoninių“ sudedamųjų dalių. Kai kurios iš jų, švelniai tariant, yra labai keistos.
Bebrų liaukų išskyros ir brangūs kvepalai - kaip gali derėti šie du dalykai? Pasirodo, kuo puikiausiai: jeigu parfumerinės kompozicijos sudėtyje yra bebrų muskuso, ji bus ne tik itin tvari, bet ir pasižymės afrodiziakinėmis savybėmis. Kokių dar neįprastų sudedamųjų dalių galima rasti kvepaluose?
Muskusas
Muskusas - elnių ir kai kurių kitų gyvūnų liaukų sekretas. Šiuo kvapu patinai rujos laikotarpiu vilioja pateles. Taip pat muskuso kvapu pasižymi kai kurių rūšių augalai. Anksčiau, norint gauti muskuso, gyvūnus reikėdavo nužudyti.
Dabar esama ūkių, kuriuose jie auginami, ir šis komponentas išgaunamas be didelės žalos gyvūnui. Kai minėta, muskuso galima gauti ir iš augalų, tačiau jis gerokai skirsis nuo savo gyvulinės kilmės „giminaičio“, aromatas nebus toks ryškus.
Aišku, ir čia esama pliusų, jeigu toks muskusas papildys kitą, ryškų komponentą. Tai yra dar vienas natūralus kvapo fiksatorius ir afrodiziakas viename. Kvepalams jis suteikia šiek tiek saldžiarūgštį kvapo niuansą. Kaina siekia 25 tūkst. dolerių už kilogramą. Augalinis muskusas yra tris kartus pigesnis.
Bebro liaukų sekretas (castoreum)
Žaliava išgaunama maždaug tokiu pačiu principu kaip ir muskusas. Yra specialių fermų, kuriose auginami šie gyvūnai.
Tai yra itin stiprus fiksatorius ir afrodiziakas. Paties sekreto kvapas yra atstumiantis, bet jį tam tikromis proporcijomis maišant su kitais komponentais sukuriami nuostabūs aromatai. Tai yra tikra kvapų magija! Palyginti su muskusu, castoreum yra ne toks brangus, jis kainuoja apie 7 tūkst. eurų už kilogramą.
Raudonųjų serbentų šakelė (nulaužtos šakelės aromatas)
Kalbame apie paprastus serbentus, kurie auga visur. Suprantama, paprasčiausias būdas išgauti serbentų eterinio aliejaus - naudoti jų uogas. Bet kai kalbama apie „nulaužtos šakelės“ aromatą, omeny yra turimas komponentas, gaunamas iš krūmo šakelių! O visa, kas susiję su medžiu, medžių eteriniais aliejais - labai brangus procesas. Juolab reikia surinkti milžiniškus kiekius jaunų serbentų ūglių.
O tai reiškia, kad kitais metais derlius bus geriausiu atveju toks pat, o gal ir mažesnis, ir ne visiems tai yra priimtina. Vienas pats raudonųjų serbentų aromatas yra šleikščiai saldus, vaisinis.
Jį lengva pajusti sezono įkarštyje prisirinkus saują uogų ir jas pauosčius. Juo kompoziciją galima lengvai perkrauti, o nulaužtos šakelės kvapas tokio efekto padeda išvengti. Jis ne šleikščiai saldus, o daug lengvesnis, subtilesnis.Kaina: apie 18 tūkst. eurų už kilogramą.
Rabarbarai
Rabarbarai - visiems pažįstamas augalas dideliais lapais. Parfumerinei žaliavai gauti naudojami tik lapai. Rabarbarų kvapą apibūdinti yra nelengva, jis iš dalies primena stipraus arbatos antpilo su rūgštele kvapą. Palyginti su kitais, rabarbarai yra ne pats brangiausias komponentas: 1 kilogramas kainuoja apie 1,5 tūkstančio eurų.
Gvajokas
Gvajokas - medis, augantis Afrikoje ir Indijoje. Kuo jis jaunesnis, tuo jo aromatas būna aštresnis, kuo senesnis, tuo švelnesnis ir sodresnis. Gaminti kvepalams naudojama medžio derva ir medžio šerdis. Išgauti aromatą iš pastarosios yra gana sunku, nes ji yra labai kieta ir primena plastmasę.
Tiesa, šerdies kvapas truputį skiriasi nuo pačios medienos. Gvajokas daugausiai naudojamas parfumerinių kompozicijų pagrindui fiksuoti - aromatai įgauna tvarumo.
Deja, su dauguma kitų komponentų jis dėl savo specifinio kvapo nelabai dera. Prisiminkite kvapą, kuriuo katinas žymi savo teritoriją - maždaug taip kvepia jaunas gvajokas. Suprantama, jo gryno niekas nenaudoja, juk nuo tokių „kvepalų“ būtų galima uždusti.
Beje, šis medis, kaip ir kai kurie kiti natūralūs fiksatoriai, pasižymi afrodiziakinėmis savybėmis. Jo kaina - apie 7-15 tūkst. dolerių už kilogramą. Afrikietiškasis gvajokas yra brangesnis už indiškąjį.
Ambra
Ši medžiaga yra vertinama dėl unikalaus kvapo ir fizikinių savybių, dėl kurių kvepalų aromatas būna stipresnis ir išlieka ilgesnį laiką. Ambra iš esmės yra... banginio vėmalai arba išmatos, gyvūno virškinimo sutrikimo arba vidurių užkietėjimo požymis. Skamba baisiai, tiesa?
Bet ambra - viena populiariausių kvepalų natų ir kartu viena brangiausių, nes jos gauti nėra paprasta. Ambra yra lengvesnė už vandenį, ją galima lengvai sužvejoti, bet banginių kiekis pasaulyje sparčiai mažėja. Kvepalų gamintojai perka tuos gabalus, kurie randami paplūdimiuose ar žvejų tinkluose.
Ši medžiaga dabar yra tokia reta, jog vienas jos gramas vertinamas apie 20 dolerių. Ir kuo ilgiau ji išbūna vandenyje, kuo ji senesnė, tuo brangesnė. Kilogramas šimtametės ambros gali kainuoti pasakiškus pinigus!
Prieš patekdama į kvepalų buteliuką ambra yra atitinkamai paruošiama: kadangi yra vaško konsistencijos, ją apdoroti yra nesunku, ji tirpsta kaitinant, geriausia - riebaluose. Išskirtinis ambros aromatas apibūdinamas kaip saldus jūrinis muskusas.
Nors šiuolaikiniuose kvepaluose naudojamos įvairios sintetinės ambros alternatyvos, tačiau garsiausi parfumerijos gamintojai dėl kokybės ir toliau naudoja tikrąją ambrą.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą