Prieš 92 metus Nasvytalių kaime (Kvėdarnos sen., Šilalės r.) atsitiktinai atkastas lobis yra saugomas Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje. Lietuvoje didžiausias aukso lobis yra apaugęs paslaptimis ir legendomis, o į Šilalės kraštą, kur ir buvo rastas, grįžo vos tik pusdieniui. Pasidžiaugti įspūdingu radiniu atskubėjo ne tik žinomi šalies archeologai, istorikai, o ir radėjo sūnus Z.Radžius. Šiuo metu šis 84-erių vyras gyvena Gargžduose, o toje vietoje, kur anksčiau būta tėviškės ir kur aptiktas vertingiausias visų laikų Lietuvos radinys, žaliuoja miškai. Jie tebepriklauso Z.Radžiui.
„Tėvas visus muziejui neatitekusius auksinius pardavė tuometiniam Kvėdarnos klebonui. Už tuos pinigus ūkinius pastatus susirentė. Buvo stiprus vyras. Bet kas iš to: netrukus visa šeima buvo ištremta į Sibirą, o pastatai nugriauti, jų vietoje atsirado fermos“, – pasakoja garbaus amžiaus vyriškis.
Liko „špyga taukuota“
Šį lobį tebetyrinėjanti Vilnius universiteto Istorijos fakulteto Archeologijos katedros doktorantė Rasa Valatkevičienė sakė, kad lobio radėjas S.Radžius apie radinį iš pradžių niekam nepranešė, o pradėjo pardavinėti auksinius dukatus. „Jie pasirodė ne tik Lietuvoje, yra žinių, jog iškeliavo ir į užsienį. Toji prekyba radiniu vyko tol, kol susidomėjo Tauragės policija. Lobis galiausiai buvo areštuotas, perduotas bankui, iš ten nukeliavo į M.K.Čiurlionio muziejų, kur tebesaugomas iki šiol“, – priminė istorikė.
Muziejus vėliau norėjo lobį nupirkti, bet neužteko pinigų. Tad sumokėjo tik už dalį lobio, o likusias 70 auksinių monetas grąžino lobio radėjui. Apie tas monetas, atitekusias klebonui, greičiausiai, ir kalba radėjo sūnus. „Man iš to lobio nieko kliuvo, tik „špyga taukuota“, – juokiasi prie apsaugininkų akylai saugomo lobio kalbinamas gargždiškis. – Iš Sibiro visi buvome atgal į tėviškę sugrįžę. Tiesa, dar ten būnant mama buvo pabėgusi, gal tikėjosi pasiekti namus, o ten buvo palikta paslėptų pinigų. To nežinau, bet kai grįžome, nieko neberadome. Aš išsaugojau tik spintelę, kurioje tėtis laikė lobį. Iki šiol namuose tebeturiu“.
Iš Gargžtų specialiai į lobio pristatymą atvykęs Z.Radžius, paklaustas, kaip jaučiasi žvelgdamas į daiktus, kuriuos kažkada rankose laikė jo tėvas, atsakė: „Maloniai. Dar maloniau, kad manęs organizatoriai nepamiršo, pakvietė“.
Lobio paslaptis
1926 metais lapkričio mėnesį Nasvytalių kaime ūkininkas Stasys Radžius išarė apie 300 viduramžių monetų, auksinių baroko stiliaus žiedų su smaragdais ir rubinais, sidabrinių šaukštų. Visos monetos yra auksinės, daugiausia – dukatai, nuo 1497 iki 1662 metų kaldinti Olandijoje, Vokietijoje, Vengrijoje, Lenkijoje, Italijoje, Austrijoje, Čekijoje, tarp jų – ir rečiau Lietuvoje pasitaikantys Osmanų imperijos pinigai. Manoma, kad tai – XVII-XVIII a. aukso lobis – vertingiausias Lietuvoje tiek istoriniu, tiek materialiniu aspektais.
Lobio kilmė nėra aiški, todėl yra paplitę išgalvoti pasakojimai. „Vienas jų teigė, kad tai Kretingos vienuolyno XVII a. turtas, paslėptas trijose vietose, kitas – kad tie daiktai priklausę vienam švedų armijos vadui, karaliaus broliui, kuris bėgdamas iš Lietuvos slapta, nes buvo sumuštas, juos paslėpęs Nasvytalių kaime“, – pasakoja Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto BRIAI vyresnysis mokslo darbuotojas, Istorijos ir archeologijos katedros docentas, archeologas Gintautas Zabiela.
Pasak G. Zabielos, galima daryti prielaidą, kad „Nasvytalių lobis buvo paslėptas XVII a. 7 dešimtmetyje. Lietuvoje tuo metu jau buvo pasibaigęs karas su Švedija ir besibaigiąs karas su Rusija. Tad lobio paslėpimas neturėtų būti tiesiogiai siejamas su karo veiksmais. Greičiausiai tai bus pokario laikotarpiu sustiprėjusio plėšikavimo pasekmė, pavyzdžiui, gal buvo užpultas kažkur keliaujantis asmuo, gabenęs šeimynines brangenybes“.
Tą pačią dieną Šilalės muziejuje vyko konferencija „Šimtmečio archeologiniai atradimai“. Joje buvo kalbama ne tik apie paslaptingą Nasvytalių lobį, bet ir apie sukilėlių kapų tyrimus Gedimino kalne. Žinoma, neapsieita be išsamios G.Zabielos paskaitos apie Bilionių piliakalnio (Šilalės r.) kasinėjimus. Žinomas archeologas iki šiol neatmeta versijos, kad būtent šis piliakalnis galėjo būti žymieji Pilėnai – radiniai šį faktą patvirtino. Ar Bilioniai bus pripažinti Pilėnais priklauso nuo kitų kasinėjimų kitose vietose.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą