Šio kosminio Budos, tyrėjų taip pat vadinamo „geležiniu žmogumi“, amžius nežinomas, tačiau tiksliausi skaičiavimai rodo, kad skulptūra galėjo būti sukurta VIII–X amžiuje. Kūrinyje vaizduojamas sėdintis, po savimi kojas pasikišęs žmogus, greičiausiai budistų dievas, kažką laikantis kairėje rankoje. Ant jo krūtinės – budistų svastika, laimės ženklas, kurį vėliau perėmė Vokietijos naciai.
„Galima spėti, ar svastikos simbolis ant skulptūros galėjo paskatinti „geležinio žmogaus“ meteorito artefaktą perkelti į Vokietiją“, – leidinyje „Meteoritics & Planetary Science“ teigia tyrėjai.
Skulptūra į Vokietiją pargabenta po 1938–1939 metų ekspedicijos Tibete, kuriai vadovavo zoologas ir etnologas Ernstas Schäferis. Jį į regioną ieškoti arijų kilmės šaknų pasiuntė naciai. Vėliau skulptūra pateko į privataus savininko rankas.
Štutgarto universiteto tyrėjas Elmaras Buchneris su kolegomis skulptūra pirmą kartą ištyrė 2007 metais, kai savininkas leido paimti penkis mažyčius jos mėginius. 2009 metais tyrėjai turėjo galimybę paimti didesnius mėginius iš skulptūros vidaus, kurie mažiau užteršti nei išoriniai.
Jie nustatė, kad statula nukaldinta iš retos klasės kosminės uolienos, vadinamos ataksito meteoritu. Šiuose geležies meteorituose randama daug nikelio. Didžiausias žinomas meteoritas, Hobos meteoritas Namibijoje, yra ataksitas, kuris gali sverti daugiau kaip 60 tonų.
„Geležinio žmogaus“ mėginių cheminė analizė parodė, kad jie labai panašūs į kosmines uolienas, rastas prie Sibiro ir Mongolijos sienos. Čingos meteoritų lauke yra mažiausiai 250 meteoritų fragmentų. Dauguma jų maži, nors dviejų svoris viršija 10 kilogramų. Mokslininkai skaičiuoja, kad Čingos meteoritas nukrito prieš 10–20 tūkst. metų. Apie lauko atradimą pirmą kartą pranešta 1913 metais, tačiau rastoji Budos skulptūra leidžia manyti, kad žmonės lauką kasinėjo daug anksčiau, teigė E. Buchneris.
Kas tiksliai vaizduojama skulptūroje neaišku, tačiau tyrėjai įtaria, kad tai gali būti budistų dievas Vaisravana. Tai turto arba karo dievas, jis dažnai vaizduojamas rankoje laikantis citriną (turto simbolį) arba pinigų maišą. „Geležinis žmogus“ rankoje laiko nenustatytą objektą. Skulptūra yra maždaug 24 centimetrų aukščio, sveria apie 10,6 kilogramų.
Meteoritų geležį durklų ir net papuošalų gamybai naudojo daugelis tautų, teigia E. Buchneris su kolegomis, o meteoritų garbinimas būdingas daugeliui senovės tautų. Tačiau Budos skulptūra unikali.
„Geležinio žmogaus skulptūra yra vienintelis žinomas žmogaus figūros atvaizdas, išskaptuotas meteorite, o tai reiškia, kad nustatydami jo vertę, neturime su kuo jo palyginti. Vien dėl kilmės jį galima vertinti 20 tūkst. dolerių. Tačiau jei amžiaus vertinimai teisingi ir ji iš tiesų beveik tūkstančio metų senumo, tuomet ji gali būti neįkainojama“, – tvirtino E. Buchneris.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą