Identiški dvyniai genetiškai skirtingi, teigia tyrėjai

Šis atradimas galėtų iš dalies paaiškinti, kodėl kartais vienas iš dvynių suserga vėžiu, o kitas ne. Tyrimas taip pat leidžia manyti, kad šie genetiniai pokyčiai yra stebėtinai įprasti, rašo LiveScience.com.

„Tai nėra taip reta, kaip žmonės anksčiau manė“, – teigė Rui Li, McGillo universiteto epidemiologė.

Nors ankstesni tyrimai nagrinėjo genetinius pokyčius (mutacijas) spermoje ir kiaušinėliuose, kurie gali būti perduodami palikuonims, tik keli analizavo somatines mutacijas. Šios mutacijos gali įvykti ankstyvoje vaisiaus vystymosi stadijoje, tačiau kadangi jos nėra vaisiaus lyties ląstelėse (X ar Y chromosomose), negali būti perduodamos.

Kiti tyrimai parodė, kad cheminės modifikacijos (epigenetiniai efektai) gali pakeisti, kurie genai bėgant metams pasireikš. Tai vienas iš veiksnių, rodančių, kad dvyniai nėra visiškai identiški. Kiti moksliniai darbai atskleidė, kad identiški dvyniai gali turėti skirtingas genų mutacijas, tačiau šis tyrimas nenustatė, kaip dažnai tai nutinka.

Norėdama nustatyti, kaip dažnai šios mutacijos įvyksta ankstyvoje vystymosi stadijoje, R. Li su kolegomis tyrinėjo 92 identiškų dvynių porų genomus ir analizavo šimtus tūkstančių jų genomų vietų, ieškodami skirtumų bazinėse porose, žymimose raidėmis, sudarančiose DNR. Pavyzdžiui, vienas dvynys gali vienu metu turėti A, o kitas – C. Tyrėjai galėjo aptikti skirtumus tik labai ankstyvose vaisiaus vystymosi stadijose ir tik tuomet, kai tai matoma daugelyje kūno ląstelių.

Tuomet jie apskaičiavo šių mutacijų dažnį. Tik dvi dvynių poros turėjo tokias mutacijas. O tai reiškia, kad DNR pokytis įvyksta tik kartą per 10 milijonų – 10 milijardų bazių, kurios nukopijuojamos kaskart, kai ląstelė dalinasi. Nors tai gali atrodyti kaip gana didelis tikslumas, ląstelės kūne dalinasi trilijonus kartų. Tai reiškia, kad vidutinė dvynių pora turi 359 genetinius skirtumus, kurie atsiranda ankstyvoje vystymosi stadijoje.

Šis tyrimas mutacijų dažnį vertino pagal kraujo ląsteles, tačiau kai kurios kūno ląstelės dalinasi daug dažniau, taigi mutacijų gali atsirasti daugiau. Kitos ląstelės, pavyzdžiui, smegenų, smarkiai neatsinaujina, todėl greičiausiai lieka stabilios.