„Buvimas politikoje yra svarbus mano gyvenimo etapas. Bet nežinau, kaip man seksis. Ar toliau tęsiu šią veiklą, ar netęsiu. Viskas kažkokiu būdu taip susiklostė gyvenime“, – laidoje „Nuo...Iki“ kalbėjo moteris.
I. Gervinskaitė vylėsi, kad tapusi Sauliaus Skvernelio komandos nare, išvengs žiniasklaidos dėmesio. Deja, jai nepavyko likti šešėlyje.
„Tikėjausi, kad manęs nepažins. Juk įvaizdis visai kitas, šukuosena kitokia. Bet atėjus į pokalbį svarstėme apie tai. Jis manęs paklausė, ar aš nebijau, kad turėsiu tą etiketę. Ir aš jo paklausiau to paties klausimo, ar nebijos dirbti su „Mis Lietuva“, tačiau iš jo reakcijos supratau, kad mes abu mokėsime su tuo susitvarkyti“, – šypteli ji.
Nors viešumoje dažnai nuskamba mintis, kad S. Skvernelis į savo komandą moteris priėmė vien tam, kad išlygintų lyčių balansą, Ieva išgirdusi tokias kalbas tik nusijuokia ir skuba tai paneigti.
„Tikrai nesijaučiu nei pakviesta į komandą, dėl to, kad išlyginčiau tą lyčių atsvarą, nei dėl to, kad esu kažkoks papuošalas. Tiesiog dirbu savo darbą ir džiaugiuosi, kad tai sekasi gana gerai“, – sakė ji.
Visgi I. Gervinskaitė prisimena, kad tai ne pirmas kartas, kai jai tenka įrodinėti, jog yra ne tik graži, bet ir talentinga. Po jos gyvenimą apvertusio „Mis Lietuva“ konkurso, daugelis į ją pradėjo žiūrėti kaip į išpaikintą gražuolę.
Pavargusi nuo priskirtos etikėtės ir viešumos, Ieva nusprendė sugrįžti studijuoti teisės mokslų. Tačiau gražuolės titulas jai ir čia trukdė – studijose ją lydėjo pašaipūs žvilgsniai, o savo žinias ir sugebėjimus teko įrodinėti kur kas sunkiau, nei kitiems. Su tuo stereotipiniu požiūriu buvo susiduriama ir darbo pokalbiuose.
„Jeigu man pasisekdavo, kad mane pakviesdavo į darbo pokalbį prieš tai nepaieškoję informacijos, tai tada viskas gerai. Nes atėjus į pokalbį pamato, kad kažkur ši mergina matyta ir, galbūt, pagūglina po to. Bet tu jau turėjai galimybę jiems įrodyti, kad esi kompetentingas srityje, į kurią aplikuoji“, – sakė ji.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą