Ilgosios dešros šventė: ryškiausia ir mėgstamiausia Karaliaučiaus gyventojų šventė

VE.LT

2023-10-22 07:45

Kadaise ryškiausia ir mėgstamiausia Karaliaučiaus gyventojų šventė buvo Ilgosios dešros diena. Pirmą kartą ji buvo surengta 1520 m. Naujųjų metų proga.

Karaliaučiaus krašto kampeliuose (9)

Tais metais Karaliaučiaus mėsininkų procesija žygiavo per miestą nešdama 41 uolekties* (apie 28 m) dešrą.

1555 metais dešra jau buvo 100 uolekčių (maždaug 70 m) ilgio, ir kiekvienais metais ji vis ilgėjo.

1558 m. Karaliaučiaus dešra siekė 403 uolektis (apie 280 m).

1583 m. dešros ilgis jau buvo 596 uolektys (per 400 m) ir ji jau svėrė 434 svarus - per 200 kg. Jai nešti prireikė 91 pameistrio.

Didžiausią apimtį dešra įgavo 1601 metais. Jos ilgis buvo 1005 uolektys, o tai jau beveik 700 metrų!

Dešra svėrė 585 svarus (per 270 kg).

Ją kimšo trys meistrai ir 87 pameistriai.

REKORDINĮ dydį Karaliaučiaus dešra įgavo 1601 metais. Jos ilgis buvo 1005 uolektys, o tai jau kone 700 metrų! Mėsininkų stebuklą tempė 103 šventiniais drabužiais pasipuošę mėsininkai. (Bildarchiv-ostpreussen.de)

Dešrai pagaminti buvo sunaudotas 81 kiaulės kumpis ir 18 svarų (per 8 kg) pipirų. Rekordinę dešrą nešė 103 šventiniais drabužiais pasipuošę mėsininkai.

Juos lydėjo muzikantai ir vėliavnešiai.

Procesija traukė nuo mėsininkų gildijos namų pilies link, kur dalis dešros (130 uolekčių) kaip naujametė dovana buvo perduota kunigaikščiui ir jo patarėjams.

Vėliau kolona perėjo tris miestus - Senamiestį (Altstadt) - tarp pilies ir Priegliaus, Knypavą (Kneiphof) - saloje ir Liepininkus (arba Lyvenikę - vok. Lobenicht).

Miestų burmistrai, pastoriai ir alaus meistrai gavo savąją dešros dalį.

Paradas baigėsi prie kepėjų gildijos namų Liepininkuose: čia mėsininkai ir kepėjai kartu su kitais miestelėnais surengė puotą ir suvalgė dešros likučius, užgerdami garsiuoju Liepininkų alumi ar kitu stipriu gėrimu.

Tais pačiais (1601) metais kepėjai atsirevanšavo: prie mėsininkų gildijos namų jie atnešė 8 milžiniškus batonus su razinomis - kiekvienas buvo po 5 uolektis (apie 3,5 m) ilgio.

Jiems iškepti prireikė 12 ketvirčių miltų*.

Batonai buvo papuošti žvaigždžių karūnomis bei herbais iš tešlos.

Garsas apie Ilgąją dešrą bei Didįjį batoną paėjo toli už Rytų Prūsijos...

Keli žodžiai apie šnapsą

Organizatorių nuotr.

Žinia, vokiečiai šnapsu vadina įvairius stiprius alkoholinius gėrimus.

Populiariausias alkoholinis gėrimas Karaliaučiuje buvo "Berenfang" - tai reiškia "meškos medžioklė". Tai tradicinis senojo Karaliaučiaus medaus likeris.

Jo buvo įprasta pasigaminti Rytprūsių šeimose.

Medų skiesdavo su degtine ar kitu stipriu gėrimu, dėdavo cinamono lazdelę ir citrinos žievelės.

"Berenfangą" gamindavo ir užeigose, kurių šeimininkai paprastai turėdavo savo ypatingas etiketes.

Dažniausiai ant jų buvo vaizduojama meška ir dar buvo galima perskaityti trumpus sueiliuotus juokelius ar šmaikščius posakius.

Karaliaučiuje buvo gaminami įvairių rūšių gėrimai ir gamintojų taip pat buvo daug. XX a. veikė per 200 restoranų, apie šimtas alinių ir t. t.

Kiekviena įstaiga turėjo savo "firminį" gėrimą ir patiekalą.

Vienur galėjai gauti šnapso "Elefantendubs" ("Įtartintas dramblys") su kiaušiniene bei kruopomis, kitur paragauti "Zur Katze" ("Pas katę") - ypatingo tuo, kad trečdalį stipraus gėrimo stiklinės sudarė grietinėlė.

Miesto krovikai gerdavo "Blutgeschwuer" ("Kruvina opa").

Šio gėrimo pagrindu darydavo kitą gėrimą - "Speicherratte" ("Saldi žiurkė"): maišydavo "Kruviną opą", konjaką ir vyšnių likerį.

Garsiausia Karaliaučiaus stiprių gėrimų firma buvo "Teucke &Koenig". Ji savo pagamintą medaus likerį išpilstydavo į puošniai šiaudais apipintus butelius.

Etiketėje buvo vaizduojamas pašėlęs lokys, įkišęs leteną į bičių avilį.

Šis gėrimas Vokietijoje gaminamas iki šiol: iš Karaliaučiaus "Teucke &Koenig" karo metais persikėlė į Meklenburgą (Pomeranija).