Gyvūnijos pasaulyje
Edvardo Legecko minizoo, įsikūrusiame Jonušų kaime, kaip niekad daug įvairių rūšių gyvūnų jauniklių. Praėjęs pavasaris buvo dosnus.
Trumpiausias nėštumo laikas - smulkių, nesudėtingos fiziologijos gyvūnėlių, tarkime, triušių, trunka vos mėnesį, o štai kupranugariai ir asilai palikuonis išnešioja per 14 mėnesių.
Mažųjų Australijos kengūrų veisimasis stebina tuo, jog patelė vieną jauniklį vedžiojasi šalia, kitą nešioja sterblėje, o trečią - dar gimdoje. Mat sterbliniai gyvūnai placentos neturi, gemalas ištūno gimdoje apie 8-30 dienų ir gimsta mažytis - bejėgis padaras, panašus į vabzdžio vikšrą. Tolesnė jauniklio raida vyksta nebe motinos kūne, bet jos papilvėje esančioje sterblėje, į kurią atsiveria speniai su pienu. Sterblėje kengūra jauniklį nešioja 8 mėnesius, kol tas išlenda, bet, kilus pavojui, vėl slėpsis ten.
Ponas Edvardas sako, kad geriau nelįsti prie besivaikuojančių žinduolių, jie puikiai su tuo susitvarko patys. Na, ožkos veisiasi apskritus metus, jos yra "motinos didvyrės", o vienam ožiui priklauso 40 ožkų haremas.
Laukia nesulaukia
Baltą ir juodą kiaules, vaikų pramintas Gėriu ir Blogiu (pirmasis praaugo antrąjį) sieja tik platoniška meilė. Ereliai kažkodėl neperi, patinas nemindo patelės, ji veltui deda kiaušinius. Juodosios Tasmanijos gulbės, kurios nebemigruoja per vandenynus dešimtis tūkstančių kilometrų, nes tapo tik parkų puošmena, kiaušiniai dar irgi tušti.
Į tarptautinę Raudonąją knygą įrašytos stepių laputės korsakai jauniklius paaugino mėnesį, tačiau jie krito, gal dėl to, kad buvo kraujomaišos vaisius, o gauti patinų iš kitur sunku, nes šie gyvūnai - ties išnykimo riba.
Pasigedome didžiausio pasaulyje graužiko - kapibaros, kuri, pasirodo, "nutekėjo" į Kauno zoologijos sodą ir jau laukiasi keistuolių kapibariukų.
Na, o liūtai Dimba ir Dembis aistringai poravosi, ir vaikučių turėtų susilaukti už trijų mėnesių. Skirtingai nei kiti plėšrūnai, kurių patinai nesirūpina palikuonimis ir dažnai juos puola, liūtai būna puikūs tėvai. Tad Dembis turėtų globoti bei ginti kačiukų dydžio liūtukus.
Motinystės džiaugsmai
Lapės atsivedė aštuonetą palikuonių, kuriuos slepia pačių išraustose olose. Jos labai žaismingos. Vilkė Šakira laižė savo šeimininko ranką: šalia jos dar yra du jaunikliai iš praeitos vados, tačiau tik neseniai savo pora ji pripažino naujoką vilką - stiprų rudį, atgabentą veislei pagerinti. Vilkui, kaip ir žmogui, šeima, pareiga palikuonims - šventas reikalas.
Dvikupriai kupranugariai gromuliuoja sau duonos kepalus, nors yra itin nereiklūs, ėda visokias šakas bei piktžoles, lapus ir net lentas graužia. Sakoma, Mongolijoje ir Kazachstane dvikupriai naudojami žemės ūkyje vietoje arklių ir jaučių, o šeimos galva juos prižiūri labiau nei vaikus ir žmoną. Dabar dvikupriai jau išsišėlo per medaus mėnesį (kergiasi atsitūpę), tad yra ramūs kaip belgai, nebent papeši už plauko - apspjaus. Ką tik pasaulį išvydusių dvikuprių kupros būna nulėpusios, paskui atsistoja kaip kalvos.
"O kaip atsiranda lamiukai?" - naiviai klausiu pono Legecko. Šis, netekęs kantrybės, lepteli, kad - iš Šventos Dvasios, po to kantriai aiškina, kad dvi patelės atsivedė po vieną lamiuką, kurie ką tik gimę jau stojos ant kojų, nors buvo gležnučiai, tanki jų vilna saugojo šaltomis naktimis. Dviejų mėnesių mažyliai jau ėda vaisius, morkas, o paleisti iš aptvaro nakčiai - skabo žolytę, nors mamos juos žindo metus.
Šalia lamų ganosi susivėlusi avis, kurią minizoo padovanojo armėnas imtynininkas. Šis avį gavo kaip prizą, kurio jam nesinorėjo suvalgyti. Tai aviai - nei šilta, nei šalta po tokiais gaurais, nors "šukuosena" baisesnė nei panko.
Baltas asilas yra nepasotinamas, nuolat sekioja ir praeiti neduoda gyvūnų šėrėjams. Pasak Eduardo, jis - įkyrus ir kontroliuojantis, kaip tikras vyras. Asiliukai jaunikliai - lipšnūs ir meilūs, nesibaido kaip keleto dienų danieliukai. Šių mamos pasislėpusios laukia, kol ateis vakaras, tuomet pamaitins.
Dvi valandos prieš saulėlydį visi zoosodo gyviai atkunta, išlenda iš savo slėptuvių ir pradeda didįjį gyvenimo spektaklį. Ir čia verda aistros, mezgasi nauji ilgalaikiai santykiai, tačiau šiame žemės rojuje viešpatauja taika. O visokie sužeisti gyviai, daugiausia gulbės, gandrų jaunikliai, ežienė su ežiukais, kuriuos į minizoo atgebena gailestingieji samariečiai, atkutę sugrąžinami į namus, į laukinę gamtą...
Ivona ŽIEMYTĖ
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą