1. Negatyvizmas.
„Kiekviena diena mano vyrui – it karas su gyvenimu, - pasakoja Iren. – Tai ne tas žmogus, kurį kadaise sutikau, - mokantis džiaugtis smulkmenomis, vertinantis mūsų santykius. Nutiko taip, kad jis neteko darbo, susirgo mama. Vyras nesugebėjo įveikti šių problemų. Nors ir mama pasveiko, ir darbą susirado, mano pastangas grąžinti optimizmą, jis priima kaip įžeidinėjimą.“
„Jeigu artimas žmogus apsigyvena „negatyvizmo pilyje“, mums tenka eikvoti energiją ne tik, kas sušvelnintume situaciją, bet ir turime neprarasti blaivaus požiūrio į gyvenimą, kuriame taip stipriai persipina džiaugsmas ir liūdesys, - teigia psichologas Džeffris Bernsteinas, bestselerio „Kodėl tu negali perskaityti mano minčių?“ autorius. – Tokiu atveju mums gresia emocinė tuštuma.“
Psichoterapeutas, K.Jungo pasekėjas Levas Chegajus tokį negatyvizmą sieja su pirmaisiais seksualinio potraukio partneriui praradimo signalais, o tai gali būti ir depresijos požymis. Tiesa, jo nuomone, depresija šiuo atveju yra pavojingesnė.
„Tam tikrais atvejais ji (depresija – aut past.) gali stabilizuoti santykius, jeigu partneris nori pagelbėti susirgusiajam, - teigia analitikas. – Problemos prasideda, kai depresiją lydi seksualinio potraukio partneriui praradimas. Partnerio negatyvizmą galima priimti kaip charakterio bruožą arba kaip laikiną depresijos sukeltą sutrikimą, jeigu dėl to nenukenčia seksualinis santykių pagrindas. Juk seksualumas – tai daugiabriaunis akmuo, laikantis visą pastatą. Pavyzdžiui, neištikimybė daug baisesnė, nes ji partnerių seksualinį potraukį daužo į šipulius.“
2. Distancija.
Ji nebėra tokia švelni, nebesidomi, kaip praėjo diena. O jūsų galvoje – tik neišsakytas klausimas: „Ar aš jai dar vis taip pat brangus kaip ir anksčiau?“
Kaskart, kai norite atvirai pasikalbėti apie skaudžias problemas, jis tyli. Tarsi negirdi jūsų.
L.Chegajus tokią distanciją aiškina domėjimosi partneriu, kaip asmenybe, praradimą. Kai žmonės mezga santykius, jie pradeda trinti skirtumus ir ieško panašumų: vienas kitam jie viskuo įdomūs. Tačiau psichologinės separacijos (sutuoktinių gyvenimas skyrium) atveju, artėjant santykių nutraukimui, mes ieškome nesutapimų ir vengiame kontaktų, kurie mums neatrodo prasmingi.
„Dažnai atitolimas nuo partnerio, vedantis į visišką nesidomėjimą juo, būna neurotinis krizės, kai vaikystėje bandėme pasitraukti iš valdingų tėvų galios lauko, pasikartojimas“, - sako L.Chegajus. Jeigu toks pat scenarijus kartojasi ir santykiuose su partneriu, vadinasi, pasąmonėje jo įtaką mes priimame kaip destruktyvų ir smukdantį. Panašiai kaip tėvų ir todėl norime to atsikratyti.
„Partnerio akivaizdus demonstravimas, kad bando jūsų vengti, – viena pasyvios agresijos formų, - teigia Dž.Bernsteinas. – Beje, viena skaudžiausių tam, kuris susiduria su artimojo abejingumu.“
3. Kritika.
Nuolatinė partnerio kritika – vienas rimčiausių pavojų santykiams. Gyvenate jausdamas, kad artimas žmogus nuolat jumis nepatenkintas. Jis tai sako viešai, nevengia pasišaipyti iš jūsų, sukeldamas skausmą.
„Viena jauna moteris, besiskundžianti sutuoktinio nesupratingumu, prisipažino, kad kartą vyrą išvadino seksualiai neadekvačiu, nes šis ją kritikavo dėl pernelyg didelio išlaidumo, - pasakoja Dž.Bernsteinas. – Galų gale abipusiai įžeidinėjimai visiškai sugriovė partnerių pasitikėjimą, tai yra tai, nuo ko prasidėjo jų santuoka.“
L.Chegajus tokią elgseną sieja su pagarbos praradimu ir vadina devintąja banga, galinčia paskandinti laivą. „Jeigu su žmogumi, kuriam praradome seksualinę trauką, dar galime bendrauti, turėti, pavyzdžiui, verslo santykių, su tuo, kurio nebegerbi, nėra prasmės saugoti santykių, - teigia jis. – Reikia titaniškų pastangų, kad susitaikytumei su „priešu“ ir vėl imtumei jį gerbti.“ Šį darbą su savimi nuveikti gali toli gražu ne kiekvienas.
Ką daryti?
„Bandymai primesti jums pesimistinį požiūrį, noras atsiriboti, jau nelakant apie nuolatinę kritiką, - tos rūdys, pamažu graužiančios tai, kas partneriams buvo brangu vienas kitame, - teigia Dž.Bernsteinas. – Kartais tai dar pavojingiau nei neištikimybė – viena dažniausių skyrybų priežasčių.“
Taip, mes daug ką galime „nurašyti“ gyvenimiškoms aplinkybėms, galime be sustojimo teisinti partnerį, įrodinėdami sau, kad jis turi ir gerų savybių.
Vis dėlto, specialistų nuomone, jeigu šiai griaunančiai triadai nebus pasipriešinta, santykiai pasmerkti. Ypač jei nepaisant bandymų, partneris atsisako kalbėtis, atsisako kreiptis pagalbos.
„Visada siūlau: net jei nutarėte skirtis, pakalbėkite su specialistu. Tai padės jums geriau suvokti savo vaidmenį sudėtingame scenarijuje. Kad daugiau jis nepasikartotų“, - sako Dž.Bernsteinas.
LSVEIKATA
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą