Ką atsiuntė Dievas: vienuolių išradimai

Šiuolaikiniame pasaulyje vienuolius dažnas įsivaizduoja kaip žmones, visiškai panirusius į dvasinį gyvenimą ir nutolusius nuo pasaulietiškų rūpesčių. O juk daugybę amžių vienuoliai, be maldų, daug laiko skyrė mokslui, švietimui, medicinai, kūrė technikos naujoves ir kulinarinius receptus. Daugelis šiandien mums įprastų daiktų atsirado vienuolijų narių dėka.

Šampanas

XVII a. senoviniame Ovilės vienuolyne ūkvedžio pareigas ėjo vienuolis Pjeras Perinjonas (Pierre Perignon). Pagrindinis vienuolyno turtas buvo vynuogynai, o ūkvedys labai daug laiko skyrė aukščiausios kokybės vyno gamybai. Jis atkreipė dėmesį į stebėtinas putojančio vyno savybes ir ėmė jį aktyviai propaguoti. Pedantiškiausi tyrinėtojai tvirtina - ne P.Perinjonas yra šampano išradėjas. Tačiau jis atskleidė įvairių rūšių vynuogių sulčių maišymo paslaptis ir pradėjo vyną pilstyti į butelius, iš kurių neišgaruodavo anglies dvideginis, iki tol sprogdindavęs statines. Būtent po Ovilės vienuolyno ūkvedžio kūrybiško darbo šampanas pradėjo populiarėti ir laikui bėgant paplito visame pasaulyje.
 

Akiniai

Vienuoliai rašė metraščius ir knygas. Iki knygų spausdinimo išradimo naujus kūrinių egzempliorius tekdavo tiesiog perrašinėti. Šiam darbui reikia labai daug laiko ir dėmesio ir nuo jo pirmiausia kenčia regėjimas. Nieko keista, kad vienuolynuose pirmiausia buvo susimąstyta apie tai, kaip padėti tiems, kurių regėjimas nusilpo. Pirmuosius akinius, kaip manoma, XIII a. viduryje išrado vienuolis dominikonas Džordanas da Rialtas (Giordano da Rialto), vienuolyno bibliotekos prižiūrėtojas.

Natos

Šiandien jau sunku įsivaizduoti, kad kadaise nebuvo būdų muziką užrašyti ženklais. Pirmą kartą apie tai buvo susimąstyta XI amžiuje. Per pamaldas grodavo vargonai, ir tiems, kurie jais grojo, reikėjo žinoti, kaip muzika turi skambėti. Vienuolis Gvidas iš Areco, pasaulietiškame gyvenime buvęs muzikantas, ėmėsi spręsti šią problemą. Jis įvedė šešių pakopų garsų aukščio skalę, pavadinęs juos skiemenimis do, re, mi, fa, sol, la, kuriuos pasiskolino iš pirmųjų šešių lotyniško himno šv. Jonui Krikštytojui eilučių. Septintoji pakopa atsirado beveik po 500 metų ir buvo pavadinta si - lotyniško „šventasis Jonas“ (Sanctus Ioann) trumpinys.

Buhalterija

Ūkinės veiklos, pajamų ir nuostolių skaičiavimo klausimai vienuolynams buvo labai aktualūs. XV amžiaus antrojoje pusėje sisteminti šios srities taisykles ėmėsi vienuolis pranciškonas Luka Pačiolis (Luca Pacioli). Dar prieš tapdamas vienuoliu, Luka aistringai domėjosi matematika, bet aktyvia moksline veikla užsiėmė tik vienuolyne. L.Pačiolis buvo vienas žinomiausių savo meto matematikų. Jis sukūrė pagrindinius buhalterijos principus, sugalvojo finansinių operacijų dvejybinę apskaitą - aktyvą ir pasyvą.

Parmezanas

Maždaug XII-XIII a. vienuoliai benediktinai, norėdami daugiau laiko skirti maldoms, ėmė bandyti sukurti patiekalą, kurį būtų galima ilgai laikyti ir kurio nereikėtų gaminti kasdien. Eksperimentuodami jie sukūrė kietosios rūšies sūrį, kuris vėliau buvo pavadintas Italijos regiono, kuriame pirmą kartą pasirodė, vardu - parmezanas (Parmos sūris). Vienuoliai, kūrę, kaip įsivaizdavo, paprastą maistą, padedantį atsisakyti apsivalgymo nuodėmės, ir pagalvoti negalėjo, kad išrado delikatesą.

Tenisas

Kad ir kaip būtų keista, žaidimą, per kurį kai kas tampa milijonieriais, taip pat sugalvojo vienuoliai. XI-XII a. Prancūzijos vienuolynuose vienuoliai pramogaudavo žaisdami „že de pom“ („jeu de paume“, išvertus pažodžiui, - „žaidimas delnu“). Jis būdavo žaidžiamas patalpose, kamuoliukas mušamas per tinklelį ar virvutę iš pradžių tiesiog delnais, o paskui raketėmis. Buvo galima žaisti tiek dviese, tiek komandomis po 12 žmonių. Laikui bėgant vienuolių pramogą perėmė prancūzų aukštuomenė ir dar pamėgo taip, kad vien Paryžiuje atsirado daugiau kaip 200 salių žaisti „že de pom“. Žaidimas paplito ir kitose šalyse ir galop iš jo išsivystė šiuolaikinis tenisas.
 

Genetika

Genetikos mokslas šiandien yra vienas pažangos variklių. Genetikai ne tik konstruoja naujas augalų rūšis ir išvedinėja naujas gyvulių veisles, bet ir bando taisyti žmogaus trūkumus. Neįtikėtina, bet prie šio mokslo ištakų - taip pat vienuolis. Genetikos pamatus paklojo vienuolis augustinas Gregoras Johanas Mendelis (Gregor Johann Mendel). XIX a. viduryje, eksperimentuodamas su žirniais vienuolyno sode, jis nustatė monogeninių požymių paveldėjimo dėsningumus, šiandien žinomus kaip „Mendelio dėsniai“. G.Mendelio darbai, keletą dešimtmečių buvę mažai žinomi, buvo pripažinti XX a. pradžioje, kai susiformavo atskira mokslo šaka - klasikinė genetika.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios"