Kaip nuplaukti į Kremlių

Kaip nuplaukti į Kremlių

Maskvos upė saugo daugybę paslapčių. Kalbama, neva jos dugne po ilgus amžius slūgsančiu dumblu guli neįkainojami lobiai. Esą per didįjį 1547 metų gaisrą gyventojai mėtė į vandenį perlus ir kitokias brangenybes. Pasakojama, kad per Napoleono kariuomenės antplūdį į upę nugarmėjo auksu krautas karavanas, kurio prancūzai taip ir nesugebėjo išgelbėti...

Bet štai patikrinti, ar daug tiesos šiose gražiose istorijose, nesugebės net aukštos klasės naras mėgėjas. O nesugebės todėl, kad niekas be specialaus leidimo neleis štai taip imti ir pasinerti su visa naro įranga sostinės centre. Maskvos upė centrinėje miesto dalyje yra itin slaptas objektas. Juk iš čia požeminiais keliais galima patekti į akylai saugomas valstybės svarbos teritorijas. Ir visų pirma - į Kremlių. Apie išorinę jo apsaugą dar šis tas žinoma, bet apie tai, kaip šis valstybinis objektas saugomas iš upės pusės, nėra beveik jokios informacijos. Nedaug kas žino, ir kad egzistuoja specialus Federalinės saugos tarnybos (FST) narų būrys.

Povandeninė sargyba

Tos vietos, kur į Maskvos upę įteka Neglinka ir Jauza, užtvertos storomis grotomis. Nieko nuostabaus. Juk po vandeniu esančiais kolektoriais galima patekti į Aleksandro sodą ar Maniežo aikštę. Jauzos upę ir valstybinės, ir komercinės narų organizacijos valo gana retai, nes jos vaga - „strategiškai“ svarbi - upės dugnu nutiesti itin slapti vyriausybinio ryšio kabeliai. Po vandeniu yra ir įėjimas į Kremlių, bet jis irgi užengtas grotomis ir, remiantis tam tikromis žiniomis, saugomas Federalinės saugos tarnybos plaukikų.

Apie šį padalinį žinoma nedaug - tai, rasi, uždariausias ir slapčiausias kovinis vienetas. Šių žmonių niekas nepažįsta „iš veido“. Paslaptyje laikoma net tai, kiek jų yra. Povandeninis specialios paskirties būrys saugo visas Kremliaus prieigas. Šis padalinys sudarytas iš povandeninių asų - daugiausia iš Šiaurės laivyno plaukikų. Kovotojai ginkluoti specialiais povandeniniais automatais, taip pat narų peiliais.

Žinoma, kad per SSRS ir JAV lyderių susitikimą Maltoje - o jis vyko laive - kažkas jo link paleido plaustą, kurį sulaikė būtent sovietų koviniai plaukikai. O 1994 metais į Sankt Peterburgą atvykus Didžiosios Britanijos karalienei, reikėjo patikrinti jachtos, kuria jos didenybė ketino pasiplaukioti, dugną - ar prie jos kartais nėra pritvirtina sprogmenų. Matomumo - jokio, vandens temperatūra - plius 3 laipsniai. Bet specialaus būrio kovotojams tai nebuvo neįvykdomas uždavinys.

Šio būrio kovotojai nuolatos budėdavo prie Boriso Jelcino rezidencijos Barvichoje, saugodavo jį, kai pirmasis Rusijos prezidentas išplaukdavo laivu „Rossija“. O šiandien povandeninis specialios paskirties būrys sergsti Vladimiro Putino poilsį ir pasiplaukiojimą jūra.

Kasdienis būrio darbas ne toks romantiškas. Keletą kartų per parą kovotojai, apsirengę lengvais hidrokostiumais, sistemingai apžiūri Maskvos upės akvatoriją Kremlius rajone. Tikrinamas dugnas, krantinių granito plokštės, visos drenažo sistemos, sujungtos su Kremliaus kalva. Įdomi detalė: Kremliaus „vidus“ - rūmai, soborai, muziejai - yra prezidento reikalų valdybos žinioje, o Kremliaus sienos ir bokštai - Federalinės saugos jurisdikcija. Kaip ir visos Kremliaus požeminės ir povandeninės komunikacijos. FST narai į Maskvos upę patenka per specialius liukus Kremliaus sienoje ar nuotakus. Jie puikiai orientuojasi Kremlių apraizgiusių komunikacijų, kurių daugelis užtvindytos, todėl jomis galima judėti tik su specialia narų įranga, labirintuose. Požeminių įėjimų į Kremlių planas - didžiausia paslaptis.


Žinoma tik tiek, kad „požeminis Kremlius“ - tai labai sudėtinga sistema, kurią sudaro seni (Ivano Rūsčiojo laikų) požeminiai keliai ir galerijos, šiuolaikiškesni drenažo ir nutekamieji vamzdžiai, šuliniai, seniai nebeegzistuojančių pastatų rūsiai, taip pat specialios komunikacijos ryšiui palaikyti.

Svarbiausias FST narų uždavinys - neleisti pašaliniams prasiskverbti į ypatingai saugomą zoną. O atmesti tokios galimybės nevalia, nes Kremliaus krantinė gana ilga. Stebėti, kad šie granitiniai krantai būtų vientisi - dar vienas jų uždavinys. Narai kartkartėmis tikrina signalizacijos ir grotelių, saugančių povandeninius liukus, galerijas ir šulinius nuo nepageidaujamų svečių, būklę. Be to, periodiškai apžiūrimi granito krantai palei Kremliaus sienas - ieškoma sprogmenų.

Galima sakyti, kad FST specialusis dalinys vykdo antiteroristinius uždavinius. Čia tyko du pavojai. Pirmasis, specialistų kalba tariant, „nesankcionuotas pašalinių prasiskverbimas į specialią zoną siekiant padaryti saugomiems asmenims nepataisomą žalą“. Antrasis - akvatorijos apsauga. Juk galingas sprogstamasis įtaisas Kremliaus farvateryje - menkas malonumas.

FST neatskleidžia Kremliaus povandeninės apsaugos metodų. Bet faktas lieka faktu: per visą laiką valdžios rezidencija buvo ant Kremliaus kalvos, neužregistruotas nė vienas mėginimas prasiskverbti į jo teritoriją iš upės pusės.

Radiniai iš dugno

Kremliaus krantinėje budriai budi FST, o visą likusią Maskvos upės dalį kuruoja miesto narų tarnybos, kurių darbe taip pat netrūksta paslapčių. Į povandeninio „siurblio“ filtrą, uždengtą tinklu, vis kas nors patenka. Pavyzdžiui, kartą buvo rastas nuo ilgo gulėjimo suakmenėjęs žmogaus kaulas. Tai retas radinys - dažniau pasitaiko visokių rakandų. O tuoj po pučo priešais viešbutį „Rossija“ kažkas į vandenį sviedė medalį „Už šaunų darbą“.

Kitų būrių narai pasakojo rasdavę upės dugne variklių, seifų, ginklų, kitų kriminalinio pasaulio atributų.

Maskvos upės dugne glūdi daugybė mįslių. Pavyzdžiui, į vandenį įmestas pistoletas „išgyvens“ vos keletą minučių, o paskui jį palaidos klampus dumblas. Upė dar mena tuos laikus, kai krantai buvo ne granitiniai, bet mediniai - iki šiol dar kai kur po vandeniu stūkso medinių sijų eilės.

Narų darbus Maskvoje organizuoja maždaug septynios organizacijos - smulkios įmonės ir komercinės firmos. Romantikos, kaip sako patys narai, jų darbe nedaug. Dažniausiai jiems tenka vykdyti technologines operacijas. Pavyzdžiui, ne per seniausiai jie buvo priversti po vandeniu keisti plaukiojančio kazino „Aleksandr Blok“ apkalus.

Po kazino teko iškasti specialų tunelį ir pakeisti daugiau kaip 13 kvadratinių metrų surūdijusio dugno. Taip pat po vandeniu buvo suremontuotas didžiulio upių laivo „Sergej Jesenin“ vairavimo mechanizmas.

Paradoksas, bet dauguma narų nemoka plaukti. „Žmonės po vandeniu turi dirbti, - sako jie, - o plaukiojimui skirti specialūs nardymo centrai kur nors Turkijoje ar Viduržemio jūroje.“

Parengta pagal dienraštį "Vakaro žinios"

Gemius

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder