Kas įvyks iki 2050 metų

2019 metai: pasaulio žemėlapyje gali atsirasti naujų šalių.

Bugenvilio sala Ramiajame vandenyne yra Papua Naujosios Gvinėjos autonominė teritorija, bet jau 2019 m. ji gali tapti savarankiška valstybe, jeigu dauguma jos gyventojų už tai balsuos per referendumą. Taip pat atskira valstybe gali tapti ir Naujoji Kaledonija, kuri šiuo metu priklauso Prancūzijai.

2020 metai: bus baigtas statyti aukščiausias pasaulio pastatas.

Šiandien aukščiausias pastatas pasaulyje yra dangoraižis „Burj Khalifa“ Dubajuje, bet jau 2020 m. šis rekordas bus viršytas. Iki to laiko Saudo Arabijoje bus baigtas statyti pastatas „Jeddah Tower“, kurio aukštis su špiliu sudarys 1007 metrus.

2020 metai: bus atidarytas pirmasis kosminis viešbutis.

Privati bendrovė „Bigelow Aerospace“ planuoja į Žemės orbitą išvesti gyvenamąjį modulį, skirtą svečiams iš Žemės. Panašių modulių bandymai praėjo sėkmingai, o vieną jų TKS gyventojai net naudoja kaip sandėlį.

2024 metai: į Marsą bus paleista „SpaceX“ raketa.

Kompanija „SpaceX“, kurią 2002 m. įkūrė Ilonas Maskas (Elon Musk) planuoja į Raudonąją planetą išsiųsti iš pradžių krovininį laivą, o vėliau ir pirmąjį žmogų.

2025 metai: Žemės gyventojų skaičius pasieks 8 mlrd. žmonių.

JT prognozuoja, kad mūsų planetoje 2025 m. gyvens 8 mlrd. žmonių, o iki 2050 m. šis skaičius kai kuriais vertinimais gali šoktelti iki 10 milijardų.

2026 metai: bus baigta statyti Šventosios Šeimynos (Sagrada Familia) bažnyčia Barselonoje.

Ši bažnyčia - tikra amžiaus statyba, juk ji už surinktas aukas buvo pradėta statyti 1883 metais. Greitai baigti statybas kliudo akmens blokų gamybos sudėtingumas, nes kiekvieną reikia apdoroti ir pritaikyti atskirai.

2028 metai: Venecija gali tapti netinkama gyventi.

Tai nereiškia, kad visas miestas nugrims po vandeniu (tai galėtų įvykti ne anksčiau kaip 2100 metais). Bet baiminamasi, kad vanduo Venecijos lagūnoje pakils tiek, kad namai taps nebetinkami gyventi.

2029 metai: prie Žemės per 38400 km priartės asteroidas Apofis.

Pirminiais mokslininkų vertinimais, šio asteroido susidūrimo su Žeme tikimybė 2029 m. siekė 2,7 proc. Bet vėliau ji buvo visiškai atmesta, ko negalima pasakyti apie vėlesnius Apofio priartėjimus.

2030 metai: Arkties ledo dangos plotas pasieks naują minimumą.

Arkties ledynų plotas nepaliaujamai mažėja ir kai kuriais vertinimais iki XXI a. pabaigos Ledinuotasis vandenynas vasarą pradės visiškai išsivaduoti iš ledų.

2033 metai: įvyks pilotuojamas skrydis į Marsą pagal programą „Aurora“.

Europos kosmoso agentūros programos tikslas yra Mėnulio, Marso ir asteroidų tyrinėjimai, pagal ją yra numatyti tiek automatiniai, tiek pilotuojami skrydžiai. Prieš išsiunčiant į Marsą žmones ten bus nugabenti kroviniai ir bus išbaigtos nusileidimo ir grįžimo į Žemę technologijos.

2035 metai: Rusijoje planuojama įdiegti kvantinę teleportaciją.

Iškart pasakysime, kad čia nekalbama apie materialių objektų perkėlimą erdvėje. Kvantinė teleportacija - tai kvantinės informacijos perkėlimas iš vieno objekto į kitą. Kvantinė teleportacija sudaro prielaidas saugioms bevielėms komunikacijoms sukurti.

2036 metai: zondai išvyks tyrinėti Kentauro alfos žvaigždžių sistemos.

Vykdant projektą „Breakthrough Starshot“, į artimiausią mums žvaigždžių sistemą ketinama išsiųsti kosminių laivų su saulės burėmis flotilę. Jiems prireiks apie 20 metų Kentauro alfos sistemai pasiekti ir dar apie 5 metus pranešti į Žemę apie sėkmingą atvykimą.

2038 metai: JAV nacionalinis archyvas atskleis Džono F.Kenedžio nužudymo paslaptį.

Nepaisant to, kad Džono F.Kenedžio (John F.Kennedy) žudiku buvo pripažintas Li Harvis Osvaldas (Lee Harvey Oswald), ši versija iki šiol kelia daug klausimų, anaiptol ne visi ja tiki. Kad ir kaip būtų, informacija apie šį nusikaltimą buvo įslaptinta iki 2038 metų. Matyt, tam yra svarių priežasčių.

2040 metai: bus pradėtas eksploatuoti Tarptautinis eksperimentinis termobranduolinis reaktorius.

Tarptautinis eksperimentinis termobranduolinis reaktorius buvo pradėtas statyti 2007 m. Prancūzijos pietuose, už 60 km nuo Marselio. Reikia pasakyti, kad toks reaktorius yra daug saugesnis už įprastus branduolinius, nes įvykus avarijai radioaktyvių medžiagų į aplinką pateks nedaug ir gyventojų evakuoti neprireiks.

2045 metai: ateis technologinio singuliarumo metas.

Technologinio singuliarumo teorijos šalininkų nuomone, anksčiau ar vėliau ateis akimirka, kai technikos pažanga taps tokia sudėtinga, kad jos bus nebeįmanoma suvokti. Kai kas mano, kad tuo metu vyks žmonijos ir kompiuterių integracija ir atsiras visiškai naujo tipo žmonės.

2048 metai: bus atšauktas naudingų iškasenų gavybos Antarktidoje moratoriumas.

Pagal „Antarkties sutartį“ visos teritorinės pretenzijos į šį žemyną yra įšaldytos, o pati Antarktida paskelbta nebranduoline zona. Bet kokių iškasenų gavyba šeštajame žemyne šiuo metu yra draudžiama, bet gali būti, kad po 2048 m. sutartis dėl žemės gelmių turtų bus peržiūrėta.

2050 metai: bus kolonizuotas Marsas.

Tikimasi, kad iki 2050 m. Marse įsikurs kolonistai, kurie ten atvyks pagal projektą „Mars One“, bet prieš tai mokslininkams teks išspręsti nemažai uždavinių. Aišku, yra ir tokių, kurie mano, kad į jokias kitas planetas mes neskrisime. Kaip sakoma, pagyvensime - pamatysime.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“