Rusijoje Petro Pirmojo laikais buvo specialūs karininkai, kurie rūpinosi tuo, kad jų daliniui netrūktų arklių. Tokius karininkus rusai vadino remontiorais. Šalia remontior buvo ir žodis remont, kuris reiškė senų, tarnybai netinkamų arklių pakeitimą naujais.
Žodis kilęs ir prancūzų remonter, kuris reiškia „vėl kilti, lipti aukštyn“, taip pat „plaukti prieš srovę“, „prisukti laikrodį“, „padrąsinti“, „aprūpinti“. Iš pastarosios reikšmės ir atsirado rusų kariuomenės terminas. Na o vėliau šiuo žodžiu imta vadinti ne tik nuvarytų arklių pakeitimą geresniais, bet ir visokių susidėvėjusių daiktų keitimą bei taisymą – tai ką mes ir šiandien vadiname „remontu“.
Informacijos šaltinis: Šimtas kalbos mįslių / Algirdas Sabaliauskas. „Algarvė“ 2001
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą