A. Užkalnis kritikuoja maistą, kvepalus, žmonių stereotipus, tačiau ko bijo jis pats, kas jį skaudina? Apie tai laidos svečias atvirai papasakos laidos žiūrovams.
Aštri kritiko plunksna patinka ne visiems
„Dažnai apie mane sako ar galvoja, kad aš kritikuoju ar užsipuolu žmones, tai nėra visai tiesa – aš kalbu apie elgesį ir tai, ką tie žmonės daro. Nėra taip, kad einu gatve, pamatau žmogų ir galvoju, kaip jis man nepatinka“, – pasakoja kritikas ir priduria, kad net labai geri žmonės dažnai daro blogus dalykus.
Andrius pripažįsta, kad supranta, jog gauti kritikos pliūpsnį už savo kūrybos, darbo rezultatus yra skaudu, tačiau sumokėjęs ir pavalgęs jis turi teisę išsakyti savo nuomonę apie tą maistą. O jo nuomonė – skaitoma, aptarinėjama, akivaizdu, kad kritikas savo darbą išmano.
Jis pripažįsta, kad pats yra kritikuotinas, ne visi jo kūriniai vienodai geri, tačiau kritika jo neužgauna.
Paklaustas, kaip reaguoja į kritiką savo adresu, Andrius atsako, jog jį žeidžia ne kritika.
„Mane žeidžia du dalykai. Vienas – kai apie mane sakomi melagingi prasimanymai, kuriuos aš žinau esant melagingus, ir mane žeidžia, kai į kažkokius žodžius, tą liepsną pakliūna žmonės, kurie yra šalia manęs, mano artimi žmonės, kurie visiškai nesirinko to daryti ir jie to nenusipelno. Tai yra apie mane – mano rašymas yra mano rankų darbas ir už viską, ką aš parašiau, pasakiau, atsakau aš. Čia yra mano bėdos“, – atvirauja kritikas, neslepiantis, kad tai, ką tenka ištverti jo artimiesiems jį labai skaudina.
Vienas didžiausių pramanų, skleidžiamų apie Andrių, kad jo straipsniai yra nupirkti – neva kas daugiau sumoka, tas geresnį įvertinimą gauna.
„Taip galvoja pusė Lietuvos. Kas iš to, kad aš paneigsiu? Žmonės įsitikinę, kad taip yra ir man tas dalykas yra tikrai skaudus, nes tai – kaltinimas iš esmės nesąžiningumu, kyšių ėmimu ir moraliniu neintegralumu. Šito aš nedarau ir mane tai pakankamai žeidžia“, – pasakoja kritikas, kuriam abejingų tiesiog nėra.
Andriaus, kad ir kaip bebūtų keista, maitinimo įstaigos laukia. Nelaukia tik keli vieno savininko restoranai, kas stebina Andrių, nes apie juos buvo atsiliepta iš teigiamos pusės – pasijuokta tik iš socialinio lankytojų tipažo.
„Jam pasirodė tai nepriimtina, jis pasigamino lipdukus su nubrauktu Užkalniu ir tuo istorija baigėsi. Susitikę pasisveikinam, jis nenori, kad aš ten eičiau, tai aš ten ir neinu“, – sako laidos svečias, kuriam nėra malonu kalbėti apie nuolaidas, vaišinimus ar pinigus, išleistus restoranuose, nes, anot jo, ne visiems tos sumos yra tokios jau didelės.
„Aš nesakau, kad esu labai turtingas, bet pavalgyti ir susimokėti tiek, kiek prašo restoranas, man nėra problema. Iš vienos pusės tai yra mano profesija, darbinės išlaidos, antra vertus, ne visi mes gyvenime dirbame už minimumą.“
Andriaus pozicija, kad negalima tenkinti mažu, o trūkstant pinigų reikia tiesiog imti ir jų uždirbti daugiau, neslepia jis, siutina daugelį žmonių. Laidos žiūrovai išgirdo ir istoriją apie vieną populiariausių jo publikacijų apie Palangoje esantį Sabonių restoraną, kai žmones šokiravo šuo, sėdintis šalia jo prie stalo.
Andrius atvirai papasakojo ir apie kitą savo gyvenimo dalį – depresiją, lydinčią jį jau septynerius metus. Apie šią būseną jis visada kalbėjo atvirai, skirtingai nuo kitų TV ekrano žmonių.
„Žmonės apie tai nešneka, nešiojasi tą dalyką savyje, jiems patiems blogai, jų artimiesiems blogai, o dar blogiau, kai žmonės pradeda „gydytis“ alkoholiu arba narkotikais. Kur tas „gydymas“ nuveda, mes matėm labai daug pavyzdžių“, – pasakoja laidos svečias, kuriam po prisipažinimo apie depresines būsenas teko sulaukti ir itin nemalonių reakcijų, po kurių norėjosi nusiprausti. Tačiau viską atperka žmonės, kurie kreipiasi į Andrių dėkodami, kad jo padrąsinti ėmėsi kažką keisti savo gyvenime.
Bjaurūs komentarai yra kaina, kurią tenka mokėti už savo rašymą, pats Andrius tai palygina su sporto šaka, kurioje galima patirti daug traumų. Dėl savo vaikystės svajonės – tapti žymiu, Andrius daug ištvėrė, akivaizdu, kad šiandien jo nepalauš jokia kritika ar pramanai. Jis papasakos ir apie skundus, kurie nuolat lydi jo darbą, ir tikrąjį savo „aš“, kurį pažinti lemta ne kiekvienam.
Floristinės kompozicijos gimsta... popieriuje
Laidos „Pasaulis pagal moteris“ rubrikos „Floristinis desertas“ vedėja, floristikos dizainerė Kristina Rimienė papasakojo, jog nuostabiausios floristinės kompozicijos pirmiausia gimsta popieriuje, eskizuose suplanuojama, kokios gėlės bus naudojamos, kokios technikos bus pritaikytos, kokus konstrukcinius elementus pasirinko dizainerė.
Floristikos dizainerė papasakojo laidos žiūrovams, kaip žingsnis po žingsnio gimsta nuostabūs floristikos kūriniai, galintys papuošti bet kokį interjerą ir nustebinti net išrankiausią žmogų. Šįsyk laidos rubrikoje K. Rimienė sukurs egzotikos ir netikėtų sprendimų kupiną floristinę kompoziciją
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą