Galbūt daugumai žmonių valymas teikia didesnį malonumą, nei manome.
Užtenka suskaičiuoti, kiek valymo priemonių turime savo namuose.
Remiantis Vokietijos kūno priežiūros ir plovimo priemonių industrijos sąjungos tyrimų duomenimis, per metus šalyje sunaudojama 638 000 tonų įvairiausių buitinių valymo priemonių.
Lietuviai tikriausiai nėra labai purvinesni už vokiečius, todėl ir mūsų skaičiai turėtų būti atitinkamai įspūdingi.
Švara laikoma dorybe, tačiau ji neturi kenkti sveikatai ir aplinkai. Kokios valymo priemonės tinka, o kokios yra kenksmingos?
Galbūt daugumai žmonių valymas teikia didesnį malonumą, nei manome. Užtenka suskaičiuoti, kiek valymo priemonių turime savo namuose.
Remiantis Vokietijos kūno priežiūros ir plovimo priemonių industrijos sąjungos tyrimų duomenimis, per metus šalyje sunaudojama 638 000 tonų įvairiausių buitinių valymo priemonių.
Lietuviai tikriausiai nėra labai purvinesni už vokiečius, todėl ir mūsų skaičiai turėtų būti atitinkamai įspūdingi.
Tualeto valikliai geriamajame vandenyje
Tai, kas suteikia namams blizgesio ir švytėjimo, turi ir kitą medalio pusę. „Beveik viskas, ką mes naudojame valydami, patenka į nutekamuosius vandenis.
Ir tai, ko negali išfiltruoti vandens valymo įrengimai, lengvai vėl patenka į vandentiekį, – įspėja Marcusas Gastas iš Aplinkos apsaugos tarnybos.
– Dauguma tensidų, kurie šiandien naudojami valymo priemonėms gaminti, jau yra beveik visiškai biologiškai išvalomi, tačiau kiti priedai, pavyzdžiui, kvapikliai ir dažomosios medžiagos, lieka aplinkoje ir yra aptinkami net augaluose.“
Kiek didysis namų valymas pakenks sveikatai ir aplinkai, daug priklauso ir nuo paties vartotojo.
Pirmas žingsnis – reikia išsivaduoti nuo klišės, kad kuo daugiau, tuo geriau.
Šiuolaikinės valymo priemonės dažniausiai būna koncentratai, todėl juos galima naudoti gerokai taupiau.
Tokiais reklaminiais pažadais kaip „itin stiprus valiklis, sunaikinantis bet kokį purvą“ taip pat neturėtume aklai susivilioti, pataria Vartotojų apsaugos tarnyba.
Naudingas ketvertas
Namuose užtenka keturių paprastų valymo priemonių: neutralaus universalaus valiklio, indų ploviklio, valiklio su citrinos rūgštimi ir valymo miltelių.
Dezinfekcijos priemonės ir specialios antibakterinės plovimo ir valymo priemonės privačiuose namuose būna prasmingos tik labai retais, išimtiniais atvejais.
Patarimai, kaip sveikai prižiūrėti namus
Šių produktų buityje užtenka:
*apsauginės pirštinės saugo rankų ir riešų odą;
*neutralus universalus valiklis grindims, langams ir daugumai paviršių;
*šveitimo milteliai priaugusiam purvui;
*valiklis su citrinų rūgštimi nuo kalkių nuosėdų virtuvėje, vonioje, duše, tualete. Jis labiau tausoja armatūrą už acto rūgštį;
*indų ploviklis gali daug kur pakeisti ir universalų valiklį.
„Vartotojai, kurie renkasi valymo priemones iš europietiškų ekologiškų produktų linijos, gali būti ramūs, nes gamintojai turi pateikti daug įrodymų, kad jų produktai yra ekologiški ir pagal efektyvumą prilygsta kitoms valymo priemonėms“, – pabrėžia Aplinkos apsaugos ekspertas M. Gastas.
Teisinga taupymo strategija
„Sumaniai naudojant valymo priemones, galima sutaupyti nemažai pinigų, – aiškina ekspertas. – Valymo efektyvumas visada priklauso nuo laiko, temperatūros, chemijos ir mechanikos.
Kad valymo rezultatas būtų geras, šie keturi veiksniai turi papildyti vienas kitą.
Tai galioja ir indų plovimui, ir vonios valymui.“
Jeigu norite naudoti mažiau chemijos, teks pridurti kitoje vietoje. Gal prireiks daugiau laiko, kol cheminė priemonė paveiks. Arba prireiks daugiau mechanikos.
Trynimas šepečiu ar mikropluošto skudurėliu taip pat pašalina purvą.
Pavojus plaučiams
Taupyti valant cheminėmis priemonėmis verta ir dėl savo sveikatos. Platūs keliose Europos šalyse atlikti tyrimai parodė, kad valymas gali pakenkti plaučiams.
Visų tyrimo dalyvių, kurios valydavo reguliariai arba buvo profesionalios valytojos, plaučių funkcija po 20 metų buvo pastebimai nusilpusi.
„Ilgamečio valymo efektas plaučiams pasirodė esąs lygiai toks pat, kaip stipraus rūkymo po 10–20 metų. To iki šiol niekas nežinojo“, – pranešė tyrimų vadovas Øisteinas Svanesas iš Bergeno universiteto Norvegijoje.
Mokslininkai spėja, kad garuojančios valymo priemonių medžiagos pažeidžia sveikatą. „Jeigu valymo priemonė yra purškiama į orą, tai ji iš tikrųjų lengvai patenka į jautrius kvėpavimo takus“, – įspėja apsinuodijimų ekspertas dr. Herbertas Deselis iš Vokietijos rizikos įvertinimo instituto.
Valymo priemonių įkvepiame netyčia. Jeigu žmogus laikosi naudojimo instrukcijos, t. y. maišo priemones su vandeniu ar užlašina ant kempinės, pavojaus nebūna.
Problemų kyla tada, kai valymo milteliai ir skystos priemonės naudojamos ir laikomos neteisingai.
Jeigu namuose yra mažų vaikų ar sergančių senatvine demencija, valymo priemonės turi būti laikomos jiems neprieinamose vietose, kad būtų išvengta sunkių apsinuodijimų.
Mirtinas namų šeimininkių kokteilis
Kai kurie valymo produktai šiandien jau yra patikimesni nei anksčiau. Dar iki 1990-ųjų vis pasitaikydavo pavojingų atvejų.
Pavyzdžiui, kai žmonės sumaišydavo rūgštinius tualeto valiklius, kurie skirti šlapimo nuosėdoms nuvalyti, su chloriniais valikliais, išsiskirdavo elementarus chloras.
Tokie vadinamieji namų šeimininkių kokteiliai tualete sukeldavo mirtinas pasekmes.
„Šiandien gamintojai į chloro turinčias valymo priemones prideda tiek daug juos neutralizuojančio tirpalo, kad jie nebegali taip smarkiai reaguoti, sumaišyti su kitomis priemonėmis, – sako ekspertas H. Deselis.
– Vis dėlto chloro turinčios priemonės dirgina kvėpavimo takus ir gleivinę, todėl jų patartina nenaudoti. Ir čia – kaip ir visur valant – galioja paprasta taisyklė: mažiau yra geriau.“
Šaltinis: Apotheken-Umschau.de
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą