Kodėl skaičiuojame gandrus?

Gandrų apskaita vykdoma kas dešimt metų. Taigi 1994 m. nustatyti 483 lizdai, kuriuose jie neperėjo, 210-yje lizdų gyveno tik vienas gandras. Sodybose rasta 69 proc. gandrų, kitur - 31 proc. Daugiausia lizdų pastebėta ąžuoluose, liepose, tuopose, klevuose, beržuose, uosiuose. Nedaug rasta ant įvairių pastatų, stulpų, vandentiekio bokštų. Nustatyta, jog iš žinomų 1 472 jauniklių 61 proc. žuvo jau apsiplunksnavę. Didžiausia 1994 m. registruota dėtis - 7 kiaušiniai, o vada - 6 jaunikliai.

Beje, daugiausia lizdų rasta vienkiemiuose (35 proc.), gyvenvietėse (20 proc.), miestuose - 1 proc. Ariamuose laukuose ar pievose likusiuose pavieniuose medžiuose rasta 13 proc. lizdų. Dauguma jų buvo netoli vandens telkinio. Daugiausia lizdų sukrauta ant žmogaus pakelto pagrindo. Kai kurie senesni lizdai tose pačiose vietose išliko nuo praėjusio šimtmečio pradžios.

Apie lizdavietes

Daugelio baltųjų gandrų lizdų būklė gera, nes lietuvių sodybose nuo seno rūpestingai keliami ir prižiūrimi gandralizdžiai. Kita vertus, vis daugiau baltųjų gandrų apsigyvena netradicinėse vietose - ant įvairių stulpų, atramų, bokštų. Jei šie lizdai neprižiūrimi žmogaus - jie neilgaamžiai.

Kai šalyje bandyta įvertinti šios rūšies pasiskirstymą landšafte, išskirtos trys pagrindinės grupės: miškas, pamiškė, krūmynai, pelkėta vietovė; agrolandšaftas (pieva, ganykla, pakelės), ir artima žmogaus kaimynystė (vienkiemiai, fermos, gyvenvietės, miesteliai, miestai).

Pamaryje, Šilutės rajone, rasta "kolonijomis" sodybose perinčių gandrų; suprantama, tik idealios mitybos sąlygos nulemia tokį didelį baltųjų gandrų tankį pamaryje. Įdomu tai, jog daugiausia lizdų yra lapuočiuose, o eglėje, pušyje, maumedyje - daug mažiau. Ant elektros stulpų jų taip pat būta, tačiau tai pavojinga paukščiams, todėl daugelyje Lietuvos vietų atrastas puikus sprendimas: statomi specialūs stulpai su platformomis gandralizdžiams. Lizdo aukštis medyje kito nuo 1 iki 25 ir daugiau metrų.

Baltųjų gandrų apskata sulaukia daug Europos šalių visuomenės dėmesio, nes šis paukštis laikomas žemės ūkio kraštovaizdžio ekologinės kokybės indikatoriumi. Išsilavinę europiečiai žino, jog ten, kur gausiai peri baltieji sparnuočiai, išaugintas derlius yra ekologiškas. Šiuo metu galime didžiuotis, kad mūsų šalyje gandrų lizdų tankumas yra vienas didžiausių visame gandrų paplitimo areale.