Jis nebuvo labai pavojingas, o vienas iš jo pasireiškimo požymių buvo užkrėsto kompiuterio ekrane iššokanti žinutė: „I`m the creeper, catch me if you can!“ („Aš roplys, pagauk mane, jei gali“). Šis virusas taip pat kartais pradėdavo spausdinti bylas, tačiau po kiek laiko spausdinimą nutraukdavo ir peršokdavo į kitą kompiuterį. „Creeper“ plito interneto pradininko – ARPANET tinklo – kompiuteriuose.
Šis virusas ir pradėjo skaitmeninį virusų kūrėjų ir kompiuterių vartotojų bei antivirusinių programų gamintojų karą, besitęsiantį iki šiol ir augantį geometrine progresija. Skaičiuojama, kad 1990 metais buvo maždaug 1,3 tūkst. virusų, o dabar šis skaičius pasiekė 200 milijonų.
Keičiasi ne tik skaičius, bet ir virusų pobūdis. Jei ankstyvieji virusai buvo tik erzinantys, dažniausiai sukurti programuotojų, norinčių pademonstruoti savo sugebėjimus, tai šiuolaikiniai dažnai yra kriminalinio pobūdžio, skirti pavogti duomenis, sutrikdyti internetinių sistemų darbą, užvaldyti kompiuterius.
Piramsis virusas, turėjęs tokį „komercinį“ potencialą, buvo „Melissa“, pasirodęs 1999 metais, o 2005-aisiais pasirodė „MyTob“, pirmasis virusas, galęs sukurti kompiuterių-zombių tinklus, valdomus piktavalių programišių.
Ši karas nė nemano silpti, ir, daugelio ekspertų nuomone, jis tik plėsis, skverbdamasis ir į kitus skaitmeninius prietaisus, naudojančius operacines sistemas.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą