Kovas: sodas bunda po žiemos

Kovas: sodas bunda po žiemos

Bunda ir sodininkų širdys, pasiruošusios greitam pasimatymui su gamta, su širdžiai mielu sodu, kvepiančiu drėgna pavasarine žeme...

Tikslų darbų sode bei darže grafiką numatyti sunku, nes jie priklauso nuo orų sąlygų, o jos šiuo metų laiku labai permainingos ir sunkiai prognozuojamos... Šiaip ar taip, pats metas apžvelgti sodininko rūpesčius pirmąjį pavasario mėnesį.

Sode

Darbus sode kovo mėnesį reiketų pradėti nuo lapuočių, taip pat nuo vaismedžių ir dekoratyvinių medžių. Dabar juos galima sodinti ar persodinti bei genėti.

* Pašalinkite augalų senus, ligotus, pažeistus ūglius (sanitarinis genėjimas) arba tuos, kurie auga per tankiai (šviesinantis genėjimas). Jaunų medelių ūglius šaliname tik tuos, kurie susiviję tarpusavyje ir auga į vidinę pusę.

Gerai nugenėkite jaunus apšalusius vaismedžius. Jei apšalo jaunas skiepas, teks šalinti visą vainiką ir net kamieną, o iš gerai sulapojusio želmenėlio atžalų auginti naują medelį.

* Kovo mėnesį medžius ir krūmus tręškite kompostu arba mineralinėmis trąšomis.

* Kol dar yra sniego, pridėkite jo į vandeniui skirtas statines, nes balandį vandens reikės sodininant augalus šiltnamyje arba lysvėse, jei pavasaris bus ankstyvas. Skrupulingi sodininkai pavasarį renka sniegą, o vasaerą - lietų. Toks vanduo kur kas naudingesnis augalams, mat jis pasižymi neutraliu rūgščių ir šarmų balansu.

* Jeigu kovą sniegas nutirpo greitai, apnuogindamas lysves su pasodintomis žieminėmis kultūromis ir daigiametėmis gėlėmis, joms gali grėsti iššalimas. Tam reikia plonu sluoksniu pabarstyti pelenų arba durpių.

* Jeigu kovo pabaigoje šalčių nenumatoma, sode galima nuimti apsaugines priemones nuo krūmų ir medžių. Visa tai darykite apniukusią dieną - tuomet augalams nepakenks staigus temperatūros pasikeitimas.

* Kovo pabaiga - metas ruoštis sodinti vynuoges. Jos geriausiai auga ir greitai sunoksta, kai auginamos prie pietinės namo sienos, nuolat apšviestos saulės.

Paruošus žemę vynuogėms sodinti, reikia leisti jai susigulėti. Duobes kaskite prie pastatų sienų, 30-40 cm atstumu nuo jos - kad išsaugotumėte jos sukauptą šilumą.

Kai tik įšils dirva, paruoškite 100 cm ilgio, 50 cm pločio ir 50 cm gylio duobę: jos dugną sukaskite, kad būtų laidus podirvis, o tada pilkite porą kibirų gerai išartos žemės su kompostu, durpėmis ar gerai perpuvusiu mėšlu, įberkite kalio ir fosforo trąšų ir užberkite paviršinės žemės. Viską sumaišykite. Vynuogės nėra reiklios dirvai, tačiau dirvožemis neturi būti per rūgštus. Geriausiai auga puriuose priemolių ir priesmėlių dirvožemiuose.

Vakarų Lietuvos regione gerai auga muskatinės vynuogės, besėklės veislės, kurios neįšąla.

Imkite 60-80 cm ūglį arba du (8 mm storio), duobėje beskite kuoliuką ir sodinkite duobės šonuose. Viršutinius galus pririškite prie kuoliuko ir užberkite žemėmis. Paviršiuje turi likti du pumpurai. Jei prigis abu, vieną iškaskite ir sodinite į kitą vietą. Iš šių ūglių išaugę sodinukai gerai prigyja ir jau trečiaisiais metais gali subrandinti pirmąsias uogas.

* Kai nutirpsta sniegas, metas pradėti sodo vejos priežiūrą: nuo paviršiaus nugrėbkite šiukšles, lapus, nudžiūvusią žolę, užberkite duobes, išlyginkite kupstus.


Veją patręškite specialiai jai skirtomis trąšomis arba amonio druska, išlyginkite paviršių, pripildykite žemės įdubas, sutrypkite ir pasėkite žolės sėklų. Užpilkite jas žeme, kad nenuplautų lietus ir nenulestų paukščiai.

* Prisipjaukite vytelių žirniams, vijoklinėms pupelėms.

Patalpoje

* Perneškite į šilumą ir dažniau laistykite augalus, kurie žiemojo šaltoje patalpoje. Kai po 4-6 savaičių išleis naujus ūglius, galite formuoti sodinukus.

* Jeigu augalai, pasėti į vazonėlius vasarį, jau išleido daigus, padėkite juos į šiltą ir šviesią vietą, kur pakanka ir drėgmės. Nepamirškite reguliariai, tačiau negausiai juos palieti. Gegužę šiuos augalus bus galima persodinti.

* Kovą daugelį vienmečių augalų galima sėti į dėžutes ir celiuliozės indelius bei padėti šiltoje patalpoje.

* Atlikite gumbasvogūnių reviziją. Kardelių, jurginų gumbasvogūnių ligotas vietas nupjaukite iki sveiko audinio, patepkite briliantine žaluma ir vėl padėkite.

* Jei norite paankstinti kardelių žydėjimą, nuo kovo vidurio gumbasvogūnius laikykite šiltoje vietoje. Į plokščią dėžę dėkite 3-4 cm storio durpių sluoksnį, jasd sudrėkinkite ir tvirtai įspauskite gumbasvogūnius. Iki vegetacijos pradžios dėžes laikykite tamsioje 15 laipsn. šilumos temperatūroje. Į lysves sodinkite ne anksčiau kaip gegužės viduryje.

* Begonijų gumbus, kuriuos laikėte per žiemą rūsyje, kovo paskutinėmis dienomis sudėkite į dėžes (6 cm aukščio) su durpėmis. Kai pradės dygti, neškite į šilumą (16-20 laipsn.) ir šviesą. Saikingai liekite ir laukite, kol pasirodys pirmieji lapeliai.

* Kovo mėnesį į dėžutes pasisėkite verbenų - sudygs po 3 savaičių, žydės po 3,5 mėnesio iki vėlyvo rudens. Dėžutes laikykite 15-18 laipsn. temp.

* Mėnesio pabaigoje daiginkite bulves.


Darže

* Darže, kur auga daugiametės ir dvimetės daržovės (rūgštynės, rabarbarai, svogūnai, petražolės, prieskoniai), nukaskite sniegą arba jį užberkite pelenais ir durpėmis - greičiau tirps.

* Visas daugiametes prieskonines daržoves šį mėnesį reikia patręšti.

* Supurenkite grėbliu iš rudens sukastą dirvą. Jei orai palankūs, sėkite svogūnus, tačiau ne šaltoje, sunkioje ar šlapioje dirvoje.

* Lysves su žieminiais česnakais, morkomis geriau uždenkite juoda plėvele. Tą patį galite padaryti su lysvėmis, į kurias ketinate sėti ankstyvuosius žalumyninius: ridikėlius, krapus, salotas etc.

Šiltnamyje

* Į paruoštą nešildomą šiltnamį, uždengtą polietileno plėvele, ankstyvąsias žalumynines daržoves sėkite mėnesio viduryje.

Į šildomus šiltnamius arba dėžutes pasisėkite daržovių daigams (ankstyvųjų bei žiedinių kopūstų, porų, svogūnų, salotų, salierų).

* Pomidorų ir agurkų sėjos laikas priklauso nuo to, kokiame šiltnamyje jie bus auginami. Jei šildomame - galite sėti kovo pradžioje, jei nešildomame - viduryje, jei po priedangomis - pabaigoje. Vėliausiai pomidorus galima sėti balandžio pradžioje.

* Jei agurkai auginami šiltnamyje, kuriame šildomas net gruntas, juos galima sėti jau kovo pirmąją dekadą, jei šildomas tik oras - kovo pabaigoje. Į nešildomą šiltnamį sėkite tik balandžio pabaigoje.

* Agurkai geriau augs nepikuoti. Jei ant skilčialapių lieka duobelės, sėklos buvo įterptos per sekliai arba per sausa žemė.

* Dar spėsite pasisėti paprikų - tai būtina padaryti iki kovo pirmojo dešimtadienio į nedideles dėžutes - gerą kompostą, pabuvusį kambario temperatūroje, ir daigams skirtą pirktą substratą. Kol pasirodys daigai, laikykite dėžutes itin šiltai - 20-30 laipsn. temp. patalpoje pridengę plėvele. Kai sėklos sudygs, plėvelę nuimkite. Mažyčius paprikos daigelius, kad sustiprėtų šaknys, savaitę galite palaikyti vėsiau (dieną 13-16 laipsn., naktį 8-10 laipsn. šilumos). Kai dideli dienos ir nakties temperatūrų skirtumai, greičiau auga daigų vegetatyvinė masė, vėliau formuojasi žiedai. Daigus laistykite rytais ir tik šiltu vandeniu. Pikuokite, kai išaugs du tikrieji lapeliai. Persodindami išrinkite tik geriausius daigus.

* Porų vegetacinis laikas yra ilgas, tad daigus auginkite šiltlysvėse jau nuo kovo mėnesio pradžios.

Gėlyne

Kovo viduryje, prieš grėbstydami gėlyną, patręškite jį mineralinėmis trąšomis arba lengvai prikaskite paruoštą kompostą.

Kovo pabaigoje sode dalinimo būdu galite dauginti vasarą bei rudenį žydinčias žoles: levandas, astrus.

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder