"Krepšinis - tai ne manekenių mokykla"

"Krepšinį palyginčiau su šachmatais. Tik figūras iš vaikų reikia pačiam pasidaryti", - sakė Klaipėdos vaikų globos namų "Rytas" ir Gedminų pagrindinės mokyklos kūno kultūros pedagogas bei Klaipėdos krepšinio mokyklos vadovas ir treneris Laimonas Šapkauskas.
Jis jau dešimtus metus mieste rengia gatvės krepšinio turnyrus.

Koks jūsų motyvas buvo pasirinkti sportą, regis, sunkiausią kūno veiklą?

Treneris pakvietė į krepšinį, kai Šiauliuose mokiausi antroje klasėje. Tai buvo įspūdinga, nes mes kieme mėtydavom guminukus kamuolius į krepšį be tinklo, pradinukų neįleido į didelę salę, pilną kamuolių. Iš karto buvo didžiulis noras įmest į tą krepšį.

Kai įstojau į Kūno kultūros akademiją, ketverius metus mokiausi akademinio irklavimo, bet man patinka visos sporto šakos. Kas nesportuoja, tas nežino, kad įpratęs mankštintis nuolat pasigendi tų gerų emocijų ir puikios savijautos po didelio fizinio krūvio. Žaidimas su komanda yra ir bendravimas, ir gyvenimo būdas.

Ką jums reiškia krepšinis?

Tai intelektualus sportas, nes reikia mąstyti, ne tik bėgti į priekį. Tai ne tik žaidimo technika, bet ir gebėjimas suprasti žaidimą, jausti, kada turi perduoti, kada - mesti, kada daryti užtvarą, kada pereiti iš greito puolimo į gynybą, kaip ginti, ir apsispręsti per šimtąsias sekundės dalis. Sudėtinga, daug niuansų, reikia įvykdyti trenerio taktinius sumanymus ir atlikti tai, kas geriausia komandai. Įgytos savybės susilieja į visumą su įgimtomis: fiziniais duomenimis, reakcija, greitumu, ūgiu, judesių koordinacija.

Žaidžiate ir dažasvydį?

"Ryto" vaikų globos namų komanda draugauja su dažasvydžio klubu "Brigada", jie yra mūsų rėmėjai, pasikviečia mūsų vaikus į turnyrą. Ir šie pirmą kartą dalyvaudami Lietuvos dažasvydžio lygoje tarp visų komandų iškovojo trečiąją vietą. Pažaidžiam ir pramogai - su savo krepšininkais vaikais.

Girdėjau, kad krepšininkai, kaip balerinos, negali turėti nė kelių šimtų gramų antsvorio?

Kaip krepšininkas dabar neatstovauju jokiai komandai - "darau" krepšininkais kitus, todėl galiu kalbėti tik kaip treneris. Riebalinis antsvoris negerai, bet jeigu raumenų svoris didelis, tai yra tam tikros pozicijos, kur galima tai panaudoti, priklauso nuo sugebėjimų. Bet krepšinis - tai ne manekenių mokykla.

Turbūt neįsimylėtumėt opios, trapios ir gležnos it mimoza moters?

Mano žmona nėra sportininkė, bet mėgsta aktyvų poilsį. Prie savo dviračio pritaisau ratukus mažylėms - ir visi miname į Juodkrantę. Mėgstame pasivaikščiojimus prie jūros, bet paplūdimy negulinėjame. Vasarą plaukioju, nes Kūno kultūros akademijoje išmokau plaukioti visais stiliais.

Kai grįžtate iš treniruočių, vaikai kekėmis kabo ant jūsų... Lengva susidraugauti?

Mes su vaikais viską darome kartu: sportuojame, žaidžiame krepšinį, į stovyklas kartu važiuojame. Yra tas ryšys, nes man patinka sportas ir vaikai ateina pas mane ne prieš savo norą. Pasikalbam ir apie gyvenimą.

Kiekvienas agresyvesnis jaunuolis, pamėgęs bet kurią sporto šaką, išmoksta disciplinos, planuoti savo laiką, panaudoti savo jėgas teisingam tikslui ir valdyti emocijas. Taip ugdoma asmenybė. Nedaug mano vaikų žais didžiajame krepšinyje, bet tai bus pomėgis visam gyvenimui.

Kodėl baigę karjerą kai kurie krepšininkai turi daugiau problemų negu scenos žvaigždės? Prasigeria, veliasi į skandalus...

Jie yra mokomi, kaip tapti sportininku profesionalu, pasiekti rezultatų. Jeigu pasieksi, - laukia rožinė ateitis. Bet niekas nemoko, kaip baigti karjerą, išeiti iš didžiojo sporto. Tik dabar pradėta kalbėti, kaip elgtis, kai po šlovės staiga tampi niekam nereikalingas, neturi net iš ko gyventi, nes nuo ryto iki vakaro sportavęs nebaigei mokslų, neįgijai specialybės ir nežinai, ką toliau veiksi.

Žinoma maratono bėgikė prasitarė, kad maratonininkės labiau primena koncentracijos stovyklos aukas nei atletes. Gelbsti geležinė valia, ištvermė.

Buvo toks šūkis: "Sportas - tai sveikata!" Profesionalusis sportas suteikia psichologinio pasitenkinimo, bet tai yra saviraiška per kančią, per darbą. Sveikatos suteikia kūno kultūra, nuolatinis judėjimas, kai nesieki maksimalaus rezultato, mėgaujiesi procesu.

Kur jūsų Achilo kulnas?

Aš nesu tobulas, nebuvau pakilęs į aukštumas, bet nepatyriau ir kryčio jausmo. Neturiu išskirtinių ydų nei dorybių.

Gegužės pradžioje vyks dešimtasis gatvės krepšinio turnyras. Jūs buvote jo iniciatorius.

Negalėčiau sau priskirti visų nuopelnų. Kai atėjau dirbti į vaikų namus, - nurėjosi ką nors nuveikti dėl vaikų, tad nuvažiavome su jų komanda užsiregistruoti į "Oranžinio viruso" gatvės turnyrą. Pavėlavome į registraciją, ir mūsų nepriėmė. Bet, kita vertus, neturėjome pinigų net dalyvio mokesčiui sumokėti.

Pagalvojau, gal reikia patiems surengti nedidelį turnyriuką savo kieme. Pirmas žingsnis buvo pas apskrities Švietimo skyriaus vedėją, pristatėm idėją, ją palaikė "Neptūno" sporto klubo aistruolis Ignas Pocius, bet kai jį atsivežėm į savo kiemą, jis pasakė, kad bloga aikštelės danga ir čia tikrai niekas neatvažiuos žaisti. Pasiūlė komandas priimti "Neptūno" klubo kieme, su anuomečiu "Maximos" prekybos centru susitarėme, pasiskolinome keturis krepšius, kurių vienas buvo sulūžęs. Tada dalyvavo aštuoniolika komandų, dauguma - mūsų pažįstami.

Pasimokę iš savo klaidų, žinojome, kokią datą ir kokio amžiaus žaidėjų grupes pasirinkti, ir antrajame turnyre jau dalyvavo 64 komandos. Nuo tol kasmet dalyvių daugėjo. Vėlesnius gatvės krepšinio turnyrus parėmė klaipėdietis verslininkas Rimantas Cibauskas (jis savo lėšomis įrengė Žemaitijoje per šimtą krepšinio aikštelių).

Pernai jau dalyvavo 164 komandos. Tai buvo vienas masiškiausių turnyrų Lietuvoje. Kai vienais metais prisijungė LCC tarptautinio universiteto studentai, krepšinį žaidė ir juodaodžiai, tai buvo vaikams atrakcija. Atvažiuodavo krepšininkai iš Kaliningrado, bet dabar yra labai daug norinčių žaisti tautiečių - iš šešiolikos Lietuvos miestų.

Ar mes teisingai vadiname Lietuvą krepšininkų šalimi?

Krepšininkų šalimi vadinamės, nes yra senos tradicijos, dideli pasiekimai jau 1937 - 1939 metais, kai tapome Europos čempionais. Yra į ką lygiuotis. Pagal gyventojų, žaidžiančių krepšinį, skaičių galvočiau, kad esame vieni iš pirmaujančių pasaulyje.

Esame temperamentingi, ir manau, kad tautos mentalitetas tinka komandiniam žaidimui. Lietuvos krepšininkai komandinio žaidimo grožiu ir intelektualumu išsiskiria visame pasaulyje.

Turbūt ne kiekvienas geras krepšininkas gali būti geras treneris?

Tai tikrai įdomus darbas. Palyginkime: šachmatininkas, atsisėdęs prie lentos, jau turi figūras, ir paskui užtenka būti sumanesniam už varžovą, o krepšinyje, ypač vaikų, pats turi tas figūras "pasidaryti". Turi išugdyti juos taip, kad vykdydami tavo reikalavimus nugalėtų kitas komandas. Turi paruošti juos fiziškai, techniškai, taktiškai, sudėlioti komandinį žaidimą, - nelengvas, ilgas darbas. Pagauni save, kad visą laiką galvoji apie žaidimą, ne tik per varžybas: ką pakeisti, ką geriau padaryti...

Ar nesiginčijate su žmona, kai norite perjungti televizijos kanalą?

Mėgstamiausias mano užsiėmimas buvo žiūrėti krepšinio varžybas, bet kai treniruoju keturias vaikų komandas, prieš rungtynes, grįžęs namo, pasižiūriu tik pagrindines varžybas. Todėl karo dėl kanalų perjungimo nėra.

Ką savo rankomis nuveikiate namuose?

Iš tikrųjų nėra tokių darbų, kurių negalėčiau ar nenorėčiau padaryti.

Urtei - treji, Junei - vieneri, vasarą bus krikštynos. Ir išdykaujam, ir dukros paverčia mane arkliuku, ir pasakas skaitau, ir vaikiškas dainas dainuojam. Dabar man svarbiausia, kad šeima darni būtų, kad augtų geri ir sveiki vaikai.

Ne, aš dukrų "nedresuoju", bet mes kartais pasimankštinam. Veduosi Urtę į treniruotes. Pernai, kai jai buvo dveji metai, "Gedminų taurės" varžybose nubėgo 60 metrų ir gavo jauniausios dalyvės medalį.

Vis kalbama, kad vyrai užleidžia moterims daugybę pozicijų. Ar, jūsų manymu, švelnioji lytis yra ir stiprioji?

Manau, kad vyras pirmiausiai turi pasirūpinti materialine šeimos gerove: galbūt tai svarbiau jam pačiam. O dėl to, kad moteris - stiprioji lytis? Namuose - taip, valdo moteris. Daug dirbantis vyras yra kaip svečias namuose. O toks skirstymas į tai, kas vyriška, kas - ne, man juokingas. Nemanau, kad nevyriška pasivaikščioti su vaiku - man atvirkščiai atrodo. Gal man mažiau norisi kalbėti apie savo jausmus, bet jeigu kam nors norisi - tegu jausmai liejasi laisvai...

Ivona ŽIEMYTĖ