Krikščionys šiandien dalijasi į tris pagrindines sroves: tai Romos katalikai, stačiatikiai ir protestantai. Šios srovės dar skyla į keletą savo atšakų.
Pirmiausiai prisiminkime, jog Jeruzalės krikščionys nebuvo nei katalikai, nei reformatai, nei liuteronai. Ankstyvoji Jėzaus Bažnyčia skilo praėjus tūkstančiui metų po jo mirties - 1054 m., kai kilo konfliktas tarp Romos popiežiaus ir Konstantinopolio patriarcho. Tuomet ir radosi Rytų krykščionybės (stačiatikiai, pravoslavai, sentikiai, ortodoksai) ir Vakarų krikščionybės (Romos katalikai bei protestantai) atšakos.
16 amžiuje Vokietijoje radosi protestantizmas. Trumpai tariant, jį galima pavadinti protestu prieš įsigalėjusį katalikų dvasininkų susireikšminimą. 1517 m. Martynas Liuteris pasiūlė pertvarkyti Bažnyčią ir teigė, jog jai nereikia nei popiežiaus, nei celibato.
Protestantai skilo dar į keletą grupių, vadinamų denominacijomis: tai liuteronai, anglikonai, reformatai, episkopalinės bažnyčios atstovai, presbiterionai ir evangelikai. Protestantai pasklido Skandinavijos šalyse, Latvijoje, Estijoje, Nyderlanduose ir kitur. Anglijoje paplito anglikonybė, Šveicarijoje - kalvinizmas. 16 amžiuje ir Lietuvoje paplito protestantiški judėjimai, ypač tarp ponų ir bajorų, ir beveik pusė LDK bažnyčių tapo protestantiškomis. Tačiau jau kitame šimtmetyje beliko tik pavienės protestantų bendruomenės.
Ne visos denominacijos sutaria, kokie ritualai laikytini sakramentais - Kristaus įsteigtais regimaisiais ženklais Dievo malonei gauti. Kai kurios krikščionių grupės pripažįsta tik Krikšto ir Šv. Komunijos sakramentus. Daugelis protestantų netiki, kad ritualai perduoda Dievo malonę. Šie ir kiti skirtumai apsunkina dialogč tarp krikščionių konfesijų.
Pavyzdžiui, 2007 m. popiežiaus Benedikto XVI vadovaujamos Tikėjimo doktrinos kongregacijos dokumente skelbiama, kad Krikščionybės atšakos, nepriklausančios Romos katalikų bažnyčiai, nėra tikrosios Jėzaus Kristaus bažnyčios. Krikščionių stačiatikių bažnyčios vadinamos tikromis, tačiau "sužeistomis" bažnyčiomis, nes jos nepripažįsta popiežiaus viršenybės. Taip pat teigiama, kad protestantų bažnyčių "žaizda yra dar gilesnė".
Tuo tarpu popiežius Pranciškus, ketvirtadienį Vatikane priėmęs priėmė Vokietijos Eevangelikų Liuteronų Bažnyčios delegaciją, pareiškė, jog "kartu einame draugystė keliu, vieni kitus gerbiame, kartu studijuojame teologiją, ir ši mūsų kelionė mus įgalina su viltimi žiūrėti į ateitį". Popiežius sakė, kad labai svarbu yra bendras veikimas ginant žmogaus asmens orumą nuo gyvenimo pradžios iki pabaigos.
Taigi ir praktikuojantys, ir nepraktikuojantys krikščionys švenčia Kalėdas. Švenčia ir netikintys mokslininkai, kurių dalis sutinka, jog Jėzus Kristus buvo reali asmenybė. Ir nors Jo stebuklų bei prisikėlimo patvirtinti mokslas negali, krikščionims jo ir nereikia. Krikščionybė remiasi ne įrodymais, o tikėjimu.
Pasak kai kurių sociologų, šiandien didžiąją dalį Vakarų pusrutulio gyventojų galima pavadinti ne Jėsų tikinčiais, o "kultūriniais krikščionimis". Jie gali netikėti krikščionybės doktrina, tačiau iš esmės palaiko krikščioniškąsias vertybes. Juk būtent Kristaus mokymas iškėlė žmogaus teises.
AR ŽINOTE, KAD...
* Jeruzalės krikščionys pirmenybę teikė Velykoms, tad Katalikų bažnyčioje pagal šią šventę tvarkomas visas liturginis kalendorius. Kalėdos imtos švęsti keliais šimtais metų vėliau.
* Stačiatikių Lietuvoje yra apie 140 tūkstančių. Jie meldžiasi nelietuviškai.
* Stačiatikiai nepriėmė katalikų popiežiaus Grigaliaus XIII inicijuotos kalendoriaus reformos ir iki šiol naudoja Julijaus kalendorių. Todėl stačiatikiai Kalėdas švenčia sausio 7 d., o ne gruodžio 25 d. (iki 1900 m. tai buvo sausio 6 d., o po 2100 m. bus sausio 8 d.).
* Stačiatikiai pripažįsta 7 sakramentus, tačiau nepripažįsta popiežiaus (tik vyskupus, kunigus, diakonus ir vienuolius).
* Protestantai nesureikšmina dvasininkų vaidmens religinėje bendruomenėje, leidžia ją valdyti ir pasauliečiams. Nepripažįsta popiežiaus, vyskupų, kunigų.
* Kiekvienais metais, sausio 15-21 dienomis, minint apaštalą Paulių, visame pasaulyje, įskaitant ir Lietuvą, vyksta krikščioniškojo dialogo savaitė.
KODĖL?
Kodėl Šv. Velykos švenčiamos pagal Mėnulio kalendorių, o Kalėdos - pagal Grigorijaus?
Žydų Velykų šventė, kurios išvakarėse buvo nukryžiuotas Jėzus, buvo įsteigta apie 1200 metų prieš Kristaus gimimą, kilusi kultūrose, kur buvo laikomasi Mėnulio kalendoriaus, o Kalėdos pradėtos švęsti Romos bažnyčioje 336 metais po Kristaus. Taigi, Romos imperijoje, kur galiojo Julijaus kalendorius (1582 reformuotas popiežiaus Grigaliaus XIII ir pavadintas jo vardu), kilusi šventė švenčiama pagal jos kalendorių.
Parengė Vaiva VAIDILAITĖ
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą