Dirba kelis darbus vienu metu ir amžinai skuba. Kartu neapleidžia įkyrus jausmas, kad laikas nuo mūsų bėga ir po truputį, akimirką po akimirkos, vagia gyvenimą. Tačiau visi pastebi keistą paradoksą: vos palikus įprastą aplinką ir atsitraukus nuo kasdienės rutinos laikas sulėtėja.
Sustok, akimirka!
Atsimenate? Kai grįžti namo po savaitės kelionės į užsienį, atrodo, kad čia nebuvai mėnesį. Namai atrodo keistai svetimi. Ir kažkodėl įsivaizduoji, kad kompiuteryje susikaupė daugybė elektroninių laiškų, o autoatsakiklyje - gausybė skambučių. Pasirodo, kad jų visai maža, ir jūs pajuntate nusivylimą. Ir net apskambinus draugus, tikintis iš jų krūvos naujienų, paaiškėja, kad kol jūsų nebuvo, nieko svarbaus neįvyko. „Galbūt laikas išsitempia visai ne todėl, kad paliekate žinomą aplinką, o todėl, kad jūsų gyvenime vyksta daug naujų įvykių, - mano psichologas Steve Tayloras, parašęs knygą „Laiko nugalėjimas. Kaip laikas veikia mus, o mes - laiką“. - Paprastai nepažįstama aplinka ir nauji įspūdžiai dienas ir valandas ištempia daugiau negu įprastai“.
„Laiko tėkmės greitis priklauso nuo gaunamos informacijos kiekio, kurį apdoroja mūsų sąmonė, - kuo daugiau informacijos, tuo lėčiau slenka laikas“, - tvirtina S.Tayloras. Vadinasi, tam tikrose situacijose minutės gali virsti valandomis, o para - visa savaite? Kaip tai gali būti?
Jau Einšteinas yra sakęs: žmonės kaip mes, tikintys fizika, žino, kad skirtumas tarp praeities, dabarties ir ateities - viso labo atkakliai puoselėjama tvari iliuzija. Žmonės negali sučiupti laiko, nes laikas neegzistuoja. Net specialistai, kurie sinchronizuoja laiką visame pasaulyje, žino, kad pasaulis reguliuojamas pagal savavališkai nustatytas žymes, laikrodžiai apskritai negali matuoti laiko. Pagalvokite patys: sekundės, minutės, valandos ir savaitės, kuriais naudojamės savo gyvenimui matuoti, nesusiję su jokiais gamtos reiškiniais - juos sugalvojo žmogus, tai yra matematinis laiko dalijimas. Dienos, mėnesiai, metai - tai, aišku, realūs reiškiniai, bet net jie mums virto abstrakcija: mes juos įvairiai vadiname ir vertiname kaip seką. Iš tiesų gamtoje nėra pirmadienio, vasario ir metų, kurių pavadinimas - 2012. Žemė tiesiog sukasi apie savo ašį, Mėnulis sukasi aplink Žemę, o Žemė - aplink Saulę. Todėl vienintelė vieta, kurioje bėga laikas, - mūsų galva.
Į dešinę - džiaugsmas
Beiloro medicinos koledžo (JAV, Techasas) mokslininkai mano: už laiko pojūtį atsako kairysis smegenų pusrutulis. O dešinysis egzistuoja tarsi „ne laike“. Kiekvieną konkrečią akimirką mąstome ir pasaulį suvokiame arba dešiniuoju, arba kairiuoju smegenų pusrutuliu. O kai dirbame „dešiniuoju režimu“, laiko suvokimas sulėtėja arba dingsta visai. Kitaip tariant, Teksaso mokslininkų hipotezės esmė yra tokia: kai žmonės patenka į naują aplinką, jie visiškai perjungia savo smegenis į „dešiniojo pusrutulio režimą“. Vadinasi, atostogaujant daugiausia dirba tik dešinysis pusrutulis? Bet tikriausiai tik tuomet, jeigu atostogaujate ne savo kaime, kur pažįstate kiekvieną žolelę, o toli nuo namų. Priminsime, kad dešinysis pusrutulis pirmiausia atsakingas už intuiciją, padeda greitai susigaudyti vietovėje, suvokti muziką ir tapybą, sufleruoja, kaip suprasti pokštus, metaforas, skaityti tarp eilučių. Tarkime, jeigu kas nors pasakys: „Jis prie tavęs limpa“, būtent dešinysis pusrutulis supras, ką norėjo pasakyti tas žmogus. Seksas - taip pat šios smegenų dalies prerogatyva. O svarbiausia, ji suteikia mums galimybę svajoti, fantazuoti ir kurti įvairias istorijas. Tai yra būtent dešinysis pusrutulis padeda mums visiškai atsipalaiduoti ir ilsėtis. O laiką lėtina dešinio pusrutulio migdolinis kūnas - smegenų sritis, kurioje kaupiami visi įspūdžiai, gaunami neįprastomis sąlygomis.
Štai ir diena prabėgo
O darbe gyvenimas paprastai slenka monotoniškiau ir ne taip įdomiai kaip per atostogas. Kiekviena prabėganti akimirka nėra tokia įspūdinga, nes viskas aplinkui yra įprasta. Todėl atmintis šias dienas suspaudžia, o mums atrodo, kad laikas lekia greičiau. Ko gero, mūsų sąmonėje yra kažkoks mechanizmas, kuris pažįstamoje aplinkoje po kurio laiko sukuria pripratimą prie bet kokių dirgiklių, su kuriais susiduriame. Mes priprantame prie vienų ar kitų gyvenimo aplinkybių ir pradedame viską vertinti kaip kasdienišką. O tuomet ne tik dienos, bet ir metai pralekia greitai ir nepastebimai. Pasak psichologo S.Teiloro, ši smegenų savybė pastebima ir iš suaugusiųjų, ir iš vaikų pasaulio suvokimo skirtumų. Mokslininkas apskaičiavo: kai kūdikiui vos 1 mėnuo, savaitė sudaro ketvirtadalį jo gyvenimo, todėl, suprantama, yra it amžinybė. Jeigu jums 14 metų, 1 metai sudaro apie 7 proc. gyvenimo ir taip pat yra gana ilgas laikas. Bet būnant 30-ies savaitė - tik maža gyvenimo dalis, o 50-mečio žmogaus metai - vos 2 proc. gyvenimo, todėl jam šie intervalai atrodo nereikšmingi ir jis yra įsitikinęs, kad jie prabėga greitai. „Tik pripildydamas gyvenimą naujų ryškių įspūdžių žmogus gali skaidyti laiką, lėtindamas jo tėkmę“, - daro išvadą mokslininkas.
Patarimai
Jeigu norite, kad laikas bėgtų greičiau, reikia:
į ką nors labai įsigilinti - darbą, televizijos laidas, skaitymą, darbą sode arba piešimą;
ko nors laukiant, kiek įmanoma sumažinti fizinį ir psichologinį diskomfortą, įsitikinti, kad jums niekas nekelia rūpesčių ir nerimo;
nusiimti rankinį laikrodį ir rečiau žiūrėti į sieninį, kad nuolatos negalvotumėte apie laiką.
Jeigu norite laiką pristabdyti, reikia:
atostogauti 6-8 dienas. Jeigu atostogaujate mėnesį, susigyvenus su vieta laikas truputį sutrumpėja. O paskutinė savaitė iš keturių pralekia visai nepastebimai. Jau po savaitės naujoje vietoje laikas vėl pradeda greitėti.
ieškoti naujų įspūdžių ir dažniau keisti įprastą aplinką.
niekam neskirti viso dėmesio: truputį paklausyti muzikos, truputį paskaityti, paplepėti telefonu su bičiuliu, pavaikštinėti sode. O ne sėdėti prie televizoriaus arba skaityti žurnalus.
daugiau vaikštinėti po apylinkes, klaidžioti po artimiausius miestelius arba miesto gatves, šnekėtis su žmonėmis.
laiką galima sulėtinti net visam gyvenimui - reikia tik išmokti gyventi šia akimirka: dėmesį skirti tik tam, kas jus supa, ir tam, kuo šią minutę esate užsiėmę.
Parengta pagal dienraščio "Respublika" priedą "Julius/Brigita"
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą