Laiko mašina jau atvyko!

Laiko mašina jau atvyko!

Filmas „Atgal į ateitį“ - mokslo fantastikos trilogija apie keliones laike. Vienas iš populiariausių prodiuserio Stiveno Spilbergo (Steven Spielberg) ir režisieriaus Roberto Zemeckio (Robert Zemecki) sukurtų filmų yra jos antroji dalis „Atgal į ateitį 2“.

Filme, sukurtame 1989 metais, pagrindiniai herojai vyksta beveik 30 metų į ateitį - 2015 metus, tai yra dabartį. Laiko mašinos valdymo skyde šviečia data: 2015 metų spalio 21-oji. Prieš mūsų akis atsiveria pasaulis, kuris tuomet dar neegzistavo, jis toks, kokį nupiešė filmo kūrėjų vaizduotė. Žinoma, dabar danguje dar nematome daugybės skraidančių automobilių, bet visa kita scenaristai, prodiuseriai ir režisierius išpranašavo stebėtinai tiksliai. Kokius išradimus, apie kuriuos 1989 metais vargiai buvo galima net svajoti, išpranašavo filmo „Atgal į ateitį 2“ autoriai?

Išmanieji akiniai

Pirmajame filmo epizode daktaras Braunas, vienas iš pagrindinių filmo herojų, laiko mašinos išradėjas, pasirodo skraidančiame automobilyje. Jis atvyko iš tolimos ateities - iš 2015 metų spalio 21-osios. Jo draugas Martis Makflajus iškart pastebi plieno spalvos akinius, dengiančius pusę Doko veido. Nuo jų prie mokslininko burnos eina mikrofonas. Tampa aišku, kad tai ne šiaip apsauga nuo saulės šviesos, o kažkoks sudėtingas įrenginys, į ekraną akinių lęšiuose atsiunčiantis reikiamą vaizdą, galbūt net komanduojant balsu. O kas yra šiandien? Iškart į galvą ateina mintis apie „Google Glass“ išmaniuosius akinius. Jie reaguoja į garsines komandas, prisijungia prie interneto, į nedidelį ekraną atsiunčia būtiną informaciją, kad akinių savininkas ją galėtų skaityti. Be to, tie akiniai kuria gana geros kokybės vaizdo įrašus ir fotografuoja.

Išmanieji laikrodžiai

Kai Dokas su Marčiu ir jo drauge grįžta į ateitį, jie patenka į liūtį ir dėl jos negali išlipti iš automobilio. Dokas žvilgteli į laikrodį ir sako, kad lietus baigsis po penkių sekundžių. Pasigirsta signalas, ir liūtis baigiasi. Vėliau mokslininkas vis žvilgčioja į laikrodį, ir ne tik tada, kai nori sužinoti laiką. Tampa aišku, kad laikrodis suteikia kažkokią papildomą informaciją. Šiandien viena paklausiausių prekių elektronikos rinkoje - „Apple Watch“, išmanusis laikrodis, per kurį galima prisijungti prie interneto, stebėti sveikatos būklę, valdyti telefoną, planšetinį kompiuterį ir televizorių, žiūrinėti nuotraukas, stebėti sporto įvykių tekstines transliacijas ir žaisti. Visai gali būti, kad būtent juo ateityje ir naudojosi daktaras Braunas.

Skaitmeniniai žiūronai

Būdami ateityje, pagrindiniai herojai stengėsi elgtis kuo atsargiau, kad kuo mažiau veiktų bėgantį laiką. Braunas periodiškai stebėjo įvykius per nuotolį. Tai daryti jam padėjo nedidelis įtaisas, priartinantis vaizdą ir net išryškinantis būtinus personažus. Iš tiesų mokslininko rankose - prietaisas, pagal formą ir funkcijas panašus į šiuolaikinius skaitmeninius fotoaparatus, kurie turi didinimo funkciją. Be to, jie gali fotografuoti ir filmuoti. Dokas visai galėjo naudoti tokį aparatą vietoj žiūronų.

Skraidanti kamera

Filmo pradžioje Marčio persekiotojai įlekia į didžiulį vitražą miesto rotušės fasade ir jį sudaužo. Juos iškart sučiumpa policija, o viską, kas vyksta, žinių kanalui filmuoja ore kybanti kamera. Šiandien bet kurio pradedančiojo operatoriaus svajonė yra kvadrokopteris - įrenginys su keturiais propeleriais, kuris skraido valdomas išmaniuoju telefonu. Iš pradžių kvadrokopteriai buvo naudojami tiesiog pramogai, bet pastaruoju metu į juos montuojamos kameros ir filmuojamos vestuvės, gimtadieniai, taip pat žinių siužetai tose vietose, į kurias žmogui patekti yra sunku.

Planšetinis kompiuteris

Kai policininkai randa Marčio draugę, kuri be sąmonės guli ant šiukšlių konteinerių, jie bando nustatyti jos asmenybę naudodami elektronikos įrenginį, panašų į knygą. Šis įrenginys nuskaito merginos piršto atspaudą ir į ekraną perkelia visą informaciją apie ją. Iškart aiškėja, kad policininkų rankose - šiuolaikinių planšetinių kompiuterių prototipas. Filmo kūrėjai net sugebėjo numatyti šio prietaiso galimybę nuskaityti pirštų atspaudus. Juk ne paslaptis, kad šiuolaikiniuose planšetiniuose kompiuteriuose įdiegta šeimininko atpažinimo pagal piršto atspaudą funkcija.

Informacija apie spūstis keliuose

Ruošdamasis į ilgą kelionę į užmiestį Dokas pasižiūri į didžiulę švieslentę, įrengtą vidury miesto. Iš jos mokslininkas sužino apie dideles spūstis keliuose. 1989 m. tokių didelių spūsčių dar nebūdavo, užtat šiandien pagrindinėse magistralėse įrengiami informaciniai stendai, rodantys eismo situaciją artimiausiose gatvėse, padedantys vairuotojams išsirinkti trumpiausią kelią. Be to, išmaniuosiuose telefonuose būna specialus priedėlis, atliekantis tą pačią funkciją.

Įėjimas pagal pirštų atspaudus

Kai policininkai atveža Marčio draugę į jos būsimąjį namą, duris jie atidaro tiesiog pridėdami jos ranką prie specialaus įrenginio. Nuskaitęs piršto atspaudą jis įleidžia šeimininkę namo. Šiandien daugelyje verslo centrų, sporto klubų ir kitų įstaigų naudojami specialūs sukamieji varteliai, kurie praleidžia ne tik pagal magnetinę kortelę, bet ir pagal piršto atspaudą. Tai garantuoja, kad į pastatą ar patalpą neįeis tas, kam nereikia.

Namų projektoriai

Būsimajame Marčio name vietoj vaizdo pro langą į specialų ekraną projektuojamos įvairios gražiausių Žemės vietų nuotraukos ir sudaromas įspūdis, kad tas vaizdas dabar yra už lango. Galbūt 1989 m. naminiai projektoriai ir buvo kažkas nuostabaus, bet dabar namų kino teatras su projektoriumi, kuris arba ant sienos, arba į specialų ekraną gali perkelti bet kokį vaizdą, - įprastas daiktas.

Atsiskaitymas taksi ne grynaisiais

Bifas, pavažiavęs taksi paskui Doką ir Martį, su vairuotoju atsiskaito ne pinigais. Jis tiesiog prideda pirštą prie kažkokio prietaiso, o jis nuskaito jo piršto atspaudą ir nurašo pinigus iš sąskaitos. Šiandien už važiavimą taksi susimokėti galima net nepridedant piršto - pinigai automatiškai nuskaitomi nuo sąskaitos, išmaniajame telefone naudojant taksi iškvietimo programėlę.

Plokščiasis televizorius, rodantis keletą kanalų

Būsimasis Marčio sūnus, grįžęs namo, krenta į krėslą priešais plokščiąjį televizorių ir ekrane atidaro šešis skirtingus kanalus ir juos visus bando žiūrėti vienu metu. Technologija, padedanti ekrane matyti keletą kanalų, - tai net ne dabartis. Mums tai jau praeitis, kuri pasirodė esanti beveik nenaudinga. Užtat plokšti ir ploni televizoriai - tikrovė. Kai kurie jų net rodo trimačius vaizdus.

Išmanusis namas

Makflajų šeima namuose visą buitinę techniką valdo balsu. Taip įjungiamas ir išjungiamas televizorius, elektra ir daugelis kitų elektros prietaisų. Šiandien ši sistema vadinasi „išmanusis namas“ ir yra plačiai naudojama šiuolaikinėje visuomenėje.

Vaizdo telefonas

Būsimasis Martis savo kabinete su kolegomis bendrauja vaizdo telefonu. Pokalbio metu jis mato pašnekovą, o visa informacija apie jį rodoma ant sienos kabančio televizoriaus ekrane. Šiandien naudojant tokias programas kaip „Skype“ galima organizuoti net vaizdo konferencijas. Daugelyje televizorių, kuriais galima prisijungti prie interneto, būna specialus priedėlis, kurį naudojant įmanoma tiesiai per televizorių bendrauti su draugais, giminaičiais ir pažįstamais.

Hoverbordas

Pagrindinė garsiosios trilogijos gerbėjų svajonė - skraidanti riedlentė, filme pavadinta hoverbordu. Šiandien visiškai tokio hoverbordo dar nėra, bet jis kuriamas. Kol kas skraidanti lenta gali sklęsti ne virš bet kokio paviršiaus, bet virš specialios dangos. O ir sveria ji gana daug.

Parengta pagal priedą „TV publika“

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder