Lietuviškų spanguolių nėra

„Šį rudenį atidavėme į Lenkiją, į jų centrinę naudojamųjų augalų veislių bandymų tarnybą, testuoti penkis mūsų pelkėse surinktų paprastųjų spanguolių klonus ir turime viltį, kad jie bus įteisinti kaip naujos lietuviškų paprastųjų spanguolių veislės“, - teigė Kauno botanikos sode vaisinius ir uoginius augalus tyrinėjantis profesorius Remigijus Daubaras. Pasak mokslininko, pirminiai tyrimai rodo, kad pateiktos tirti lietuviškos uogos skiriasi nuo kitų, jau registruotų kitose šalyse, todėl atsakymas lietuviams bus teigiamas. Tiriamos spanguolės surinktos iš Čepkelių, Kamanų pelkių ir stebėtos daugiau nei dešimt metų. „Kiekvienos veislės kūrimo pradžia yra atrinkti pavyzdžius, pasižyminčius geriausiais rodikliais. Tuos penkis uogų pavyzdžius atrinkome iš daugiau negu 100 mūsų pelkėse randamų rūšių. Manome, kad tai, ką atrinkome, pas mus yra geriausia“, - sakė mokslininkas. Pretendentėms vadintis lietuviškomis spanguolėmis botanikai suteikė lietuviškus vardus - ‘Reda’, ‘Žuvinta’, ‘Amalva’, ‘Vaiva’, ‘Vita’. Anot prof. R.Daubaro, vienas iš esminių skirtumų, kuo lietuviškos spanguolės skiriasi nuo augančiųjų kitur, - skonis. „Visi, kas ragavo - ir Lietuvos, ir užsienio svečiai, - pripažįsta, kad mūsų spanguolės yra labai aromatingos ir labai skanios“, - džiaugėsi mokslininkas.

Neretai turguje rinkdamiesi spanguoles pirkėjai teiraujasi, ar jos užaugo pelkėje. Iš tiesų ir klausti nereikėtų. Ne pelkėje augusios uogos yra kur kas stambesnės, tvirtesnės ir nelietuviškos kilmės. Mėgėjai augina amerikietiškąsias spanguoles, ne vietines. Pasak mokslininkų, nors jų fiziniai duomenys ir skiriasi, cheminiai tyrimai rodo, kad uogos pagal savo vertingumą labai panašios.

Anot prof. R.Daubaro, kuris yra ir seniai susikūrusios, bet apmirusios spanguolių augintojų asociacijos vadovas, auginti spanguoles pramoniniu būdu labai apsimokėtų. Amerikietiškosios spanguolės gerai dera, taisyklingai įrengtas spanguolynas gali gyvuoti net 80 metų, duoti gero pelno. Tad kodėl pas mus niekas nesiveržia auginti spanguolių? Anot R.Daubaro, todėl, kad pradžia yra nepigi, o valstybė neskatina ir nepadeda. Priešingai yra Latvijoje. Ten spanguolės jau dera daugiau nei 100 hektarų. Tiesa, pripažįsta mokslininkas, pramoniniu būdu auginamos spanguolės nelaikytinos ekologiškomis, nes piktžolėms naikinti naudojama chemija. Nors taikoma speciali, uogynams nekenksminga technologija, tiesa yra tokia. „Vis dėlto auginti spanguoles pramoniniu būdu yra išeitis. Mūsų pelkėse pastaruoju metu gerokai sumažėjo spanguolių, kai kurios pelkės tapo riboto lankymo, nes gamtai nėra gerai, kai daug žmonių ją trypia. Jeigu pradėtume patys auginti spanguoles, galėtume jų daugiau ir suvalgyti. Lietuviai per mažai vartoja spanguolių“, - teigia Kauno botanikos sodo mokslininkas.

Sakoma, kad spanguolių galima pasirinkti ir nuo sniego, - šalčio užgrūdintos jos tik skanesnės ir kvapesnės, bet mokslininkai pataria atitirpintas uogas netrukus suvartoti, antraip jos praras savo gerąsias savybes.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“