Kad ir su Benjaminu Gorbulskiu. Apie jį tuo metu sklandė tikrai nemažai anekdotų, netgi eilėraščių.
Toje pačioje legendinėje, iki šių dienų veikiančioje nostalgiškoje "Neringos" kavinėje B. Gorbulskis savo gimtadienio proga (ar susilažinęs, neatsimenu, bet faktas) išsimaudė baseinėlio fontane viduryje kavinės!
Kita žymi asmenybė - Paulius Širvys. Jis, tiesa, labiau mėgo tuo metu populiarią "Literatų" kavinę. Tuomet jis parašė ketureilį apie kompozitorių:
"Neduokit vaikui degtukų,
Neduokit Širviui degtinės.
Bet duokit Gorbulskiui peruką,
Kad skirtųs galva nuo šikynės!"
Sklandė ir toks anekdotas apie maestro: Mama bara sūnų: "Neklausysi - pakliūsi į pragarą! O ten velniai kubiluose neklaužadas smaloje verda. Gorbulskio muziką per garsiakalbius visą parą leidžia!"...
Man kartą grįžtant troleibusu iš Operos ir baleto teatro į Žvėryną pas krikšto mamą, laisvoje vietoje šalia manęs prisėdo kažkoks žmogelis. Žvilgterėjau sekundei - lyg kažkur matytas? Nedidelio ūgio, praplikęs...
Važiuojant pro tuometinės Aukščiausiosios Tarybos rūmus (dabar Seimas), troleibusas pradėjo tratėti, vibruoti, nes kelio danga tuo metu buvo akmeninė. Mano keliai rėmėsi į priešais esančią sėdynę, tad kiekvienas krestelėjimas buvo skausmingas... Atsiprašiau, kad maestro praleistų, nes nebegalėjau kentėti, ir atsistojau. Pasiteisinimui pasakiau, kad labai krato.
B. Gorbulskis pažiūrėjo pro langą ir pasakė: "O taip, važiuojant pro šią įstaigą visuomet "pakrato!"
Rašyti komentarą