Ordino mieste
Teutonų ordino pastatytame (XIII a.) mieste Torne daugiausiai gyveno vokiečių, tačiau M. Koperniko gimimo laiku jis jau priklausė lenkams. Po Trylikos metų karo tarp Lenkijos ir Ordino (1454-1466) Lenkija užvaldė Pomereliją, kuri tapo žinoma kaip Lenkų Prūsija arba Karališkoji Prūsija. Vokiečių ordino valstybės sritys 1466 m. atiteko Lenkijos karalystei (Antroji Torunės sutartis).
KARALIŠKOJI PRŪSIJA - Lenkijos karalystės provincija nuo 1466 iki 1569 metų. Jai priklausė ir Torūnės miestas, kuriame gimė astronomas Mikalojus Kopernikas.
Karališkajai Prūsijai priklausė Gdanskas ir jo Pomeranija, Kulmo žemė, Liubavos žemė, Torunė, Vyslos žiotys su Elbingu ir Malborku, Varmės vyskupija su Olštynu.
Taigi vos po keleto metų nuo Torunės perėjimo lenkams, šiame mieste gimė berniukas, būsimasis šiuolaikinės astronomijos krikštatėvis, Mikolaj Kopernik, į žmonijos istoriją įėjęs sulotynintu vardu Nicolaus Copernicus.
TORUNĖ, kur gimė M. Kopernikas. (1684 m. graviūra, "Wikipedia" nuotr.).
Protėviai
Spėjama, kad didžiojo astronomo giminės iš tėvo pusės šaknys - Silezijoje, Kopernikų kaime, kurio gyventojai (visi Kopernikai) vertėsi vario gavyba ir perdirbimu. XIII a. daugelis jų persikėlė į Lenkiją, o XIV a. viduryje - į jos sostinę Krokuvą. Tarp atkilėlių buvo ir prasigyvenę būsimojo astronomo protėviai.
Mikalojaus tėvas, irgi Mikalojus, į šalies šiaurę, Torunę, atsikraustė 1458 metais. Įvairūs šaltiniai nurodo jį buvus turtingą prekybininką ir ėjus aukštas pareigas miesto teisme. 1464 m. jis vedė turtingiausio miestelėno Luko Vacenrodės (Watzenrode) dukrą Barborą, vokietę. Jiedu susilaukė keturių vaikų: Barboros, Kotrynos, Andrejaus ir Mikalojaus.
VYSKUPAS Lukas Vacenrodė (Watzenrode), Mikalojaus dėdė ir globėjas.
Pirmoji Mikalojaus kalba, pasak biografų, buvo vokiečių, bet jis taip pat mokėjo ir lenkiškai, be to, nuo mažumės buvo mokomas lotynų.
Krokuvos akademijoje
1483 m. Europą siaubė maras. Jo auka tapo Mikalojaus tėvas. Į pagalbą sielvartą išgyvenančiai seseriai atvyko Mikalojaus dėdė - būsimasis Varmės vyskupas Lukas Vacenrodė. Jis padėjo našlei sutvarkyti šeimos reikalus. Viena iš Mikalojaus seserų buvo atiduota į vienuolyną, kita naudingai ištekinta už turtingo vyro. Vienuolikmetis Mikalojus su trejais metais vyresniu broliu Andrejumi pateko į Krokuvos universiteto katedros mokyklą.
(prie Krokuvos akademijoje)
1491 m. broliai Kopernikai tapo Krokuvos akademijos studentais. Tai seniausias universitetas Lenkijoje ir vienas seniausių Vidurio Europoje, įkurtas 1364 m. kaip Studium Generale, nuo 1817 m. vadinamas Jogailos vardu. 1410 m. ten buvo įkurta Astronomijos ir astrologijos katedra - pirmoji Vidurio Europoje.
Pasimokęs čia trejus metus, 1495-aisiais Mikalojus grįžo į Torunę, tačiau be diplomo. Biografai teigia, kad jis tuo metu dalyvavo rinkimuose į kanauninkus Fromborke, tačiau išrinktas nebuvo.
7 metai Italijoje
1496 m. vasarą Mikalojus išvyko mokytis į Italiją, Bolonijos universitetą. Būtent čia prasidėjo jo įžvalgų kelias į būsimą viso gyvenimo traktatą apie dangaus sferas ("De Revolutionibus Orbium Coelestium").
M. Kopernikas Italijoje praleido 7 ar 9 metus. Tai buvo Didžiųjų geografijos atradimų epocha: Kristupas Kolumbas, Vaskas de Gama, Fernandas Magelanas... Tai buvo mokslo pokyčių ir kultūros suklestėjimo era: Leonardas da Vinčis, Mikelandželas, Rafaelis, Erazmas Roterdamietis, Filipas Paracelsas... Mikalojus domėjosi ir mokslu, ir menu - pats tapė peizažus ir portretus.
Tuo metu dėdės pastangomis, neakivaizdžiai, M. Kopernikas Lenkijoje buvo išrinktas Varmės vyskupijos kanauninku.
BOLONIJOS universitetas XV amžiuje. (Copernicus.torun.pl)
1500 m. Mikalojus paliko Bolonijos universitetą - ir vėl be diplomo, be mokslinio laipsnio. Kiek paviešėjęs gimtinėje, išvyko į Romą. Vieni biografai teigia, jog čionykščiame universitete jis dėstė keletą disciplinų, įskaitant astronomiją, kiti tuo abejoja. Vėliau Mikalojus pasirinko medicinos studijas Padujos universitete. Jos truko trejus metus. Bažnytinė teisė M. Koperniką mažai domino, nors galiausiai, 1503 m., vis dėlto jis baigė mokslus ir gavo bažnytinės teisės daktaro diplomą.
1506 m. M. Koperniko planus sujaukė žinia apie dėdės ligą (kai kurie biografai spėja, jog tariamą). 33 metų Mikalojui teko palikti Italiją ir grįžti į tėvynę.
Žemiški darbai Varmėje
Kitus šešerius metus jis praleido vyskupų rūmuose Heilsberge, būdamas asmeniniu dėdės gydytoju ir padėjėju. Tais metais jis taip pat išvertė iš graikų į lotynų kalbą VII amžiaus pradžios Bizantijos istoriko Teofilakto Simokato laiškų rinkinį.
1512 m. dėdė Lukas Vacenrodė paliko šį pasaulį. Mikalojus, praradęs globėją ir artimiausią draugą, išvyko į Fromborką prie Aistmarių nerijos (lenkiškai - Vyslos nerijos, netoli Gdansko) eiti kanauninko pareigų, kurios jam užtikrino stabilias pajamas. Šiame mieste šimtmečius gyvavo vyskupų rezidencija, saugoma gynybinių sienų ir bokštų. Viename jų M. Kopernikas įrengė observatoriją.
Fromboke M. Kopernikas praleido visą likusį gyvenimą, išskyrus ketverius metus (1516-1520), kai jį išrinko Varmės vyskupijos pietinių žemių valdytoju - tuomet kanauninkas turėjo išvykti į Olštyną. Į valdytojo pareigas įėjo prižiūrėti miesto valdininkų ir kaimų seniūnų darbą, rinkti mokesčius, stebėti teisminius procesus.
FROMBORKAS Šiaurės Lenkijoje, prie Aistmarių nerijos. M. Kopernikas šioje katedroje praleido 23 metus (1510-1543), eidamas kanauninko pareigas. Vyskupų rūmuose prie katedros veikia Koperniko muziejus.
Torunietis skyrė laiko ir kitiems žemiškiems darbams: pagal jo projektą Lenkijoje buvo įdiegta nauja pinigų sistema, o Fromborke jis sukonstravo hidraulinę mašiną, tiekusią vandenį visiems namams.
Kaip gydytojas, jis kovojo su maru 1519 m.
Pablogėjus vyskupijos santykiams su Ordinu, teutonų kariai užėmė dalį Varmės žemių. (Šis karas (1519-1521) baigėsi pirmosios protestantų valstybės, Prūsijos kunigaikštystės, Lenkijos karalystės vasalės, sukūrimu.) M. Kopernikas organizavo vyskupystės gynybą dar neužimtuose Ordino miestuose, o konfliktui pasibaigus dalyvavo taikos derybose (1525 m.).
Meilė
Sulaukęs 58 metų, M. Kopernikas nusprendė sėsti prie savo pagrindinio darbo, kurį pradėjo rašyti beveik prieš 40 metų - vis tikslindamas, papildydamas naujais astronominiais skaičiavimais. Tuo pat metu jis užsiėmė ir nemokama medicinine praktika.
Kai kurie biografai teigia, jog būdamas 60 metų M. Kopernikas įsimylėjo. Tai buvusi jauna graži mergina Ana - tolimo giminaičio pagal motinos liniją, monetų kalėjo, dukra. Aną kanauninkas parsivedęs namo kaip ekonomę ir kurį laiką džiaugęsis laime, netrikdomas vadovybės, tačiau, 1538 m. pasikeitus Varmės vyskupui, ši Mikalojaus laimė baigėsi: Anai buvo liepta palikti ne tik kanauninko namus, bet ir Fromborką. Šios versijos šalininkai mano, jog būtent mylimosios netektis pakirto astronomo sveikatą; kiti teigia, jog istorija apie meilužę - tik astronomo amžininkų skundikų prasimanymas.
1542 m. M. Kopernikui suparalyžiavo dešinę kūno pusę.
Paskutinė diena
Didysis astronomas mirė būdamas 70 metų, pakirstas insulto. Kai kurie biografai rašo, jog išspausdintą savo knygą astronomas rankose laikė 1543 metų gegužės 23-iąją - paskutinę gyvenimo dieną; kiti tvirtina, jog tai neįmanoma, nes astronomą buvo ištikusi koma. Šiaip ar taip, jam neteko pamatyti abejingumo veiduose žmonių, perskaičiusių jo išdėstytas įžvalgas; abejingi liko ir to meto išsilavinę žmonės.
1616 m. popiežius Paulius V pasmerkė M. Koperniko darbą kaip prieštaraujantį Šventajam Raštui.
KOPERNIKO mirtis. (Lenkų tapytojo Aleksander Lesser paveikslas).
Ilgą laiką M. Koperniko kapo vieta buvo nežinoma. Tik 2005 m. jo palaikus aptiko lenkų archeologai: astronomas buvo palaidotas Fromborko katedros rūsiuose. Šis faktas buvo patvirtintas tik 2008 m., kai buvo atliktas dantų ir kaulų DNR tyrimas ir paaiškėjo, kad ji sutampa su nustatytąja plaukų DNR, rastų vienoje Kopernikui priklausiusioje knygoje.
2010 m. Lenkijoje buvo iškilmingai perlaidoti M. Koperniko palaikai - toje pačioje Fromborko katedroje.
Pajudinęs Žemę
Iki M. Koperniko astronomai Žemę laikė Visatos centru. Geocentristinės idėjos modelis, išdėstytas graiko Klaudijaus Ptolemėjaus darbe "Almagestas" II mūsų eros amžiuje, teigė, jog Žemė yra nejudantis visatos centras, aplink kurį skrieja Saulė ir kiti dangaus kūnai. Toks Visatos sandaros supratimas viešpatavo ištisus 13 amžių - kol XV a. Torunėje gimė berniukas, kuriam buvo lemta atlikti intelektinį žygdarbį...
MUZIEJUS Torunėje, M. Koperniko gimtinėje.
Mintis, kad Žemė sukasi aplink Saulę, M. Koperniko galvoje atsirado apie 1506-1508 m. Tuo metu mokslas dar neturėjo metodų ir instrumentų, galinčių įrodyti tokias idėjas. M. Kopernikas savo samprotavimus dėstė tik teoriškai; ir tik 1851 m. prancūzų fizikas, matematikas ir astronomas Žanas Bernardas Leonas Fuko (Jean Bernard Leon Foucalt) sukūrė eksperimentinę švytuoklę, įrodančią Žemės sukimąsi aplink savo ašį.
M. Koperniko heliocentrinę teoriją vėliau plėtojo Johanas Kepleris ir Galilėjas Galilėjus.
1992 m. popiežius Jonas Paulius II pareiškė, kad Bažnyčia klydo, pasmerkusi Koperniko minties tęsėją G. Galilėjų.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą