Jau pernai vasarą ne tik specialistų, bet ir paprastų miestiečių dėmesį patraukė visoje Lietuvoje vidurvasary ne nuo kaitros, bet nuo kenkėjų – kaštoninės keršakandės – nurudavę ar lapus numetę kaštonai.
Tuomet buvo teigiama, kad jei nebus imtasi priemonių, po 5 metų šių medžių šalyje gali nebelikti.
Atėjus pavasariui, sužaliavus medžiams, specialistai su nerimu laukia, kokia situacija bus šiais metais.
Kaip Bernardinai.lt sakė dr. Povilas Ivinskis, Vilniaus universiteto (VU) Ekologijos instituto Entomologijos laboratorijos vedėjas, neverta tikėtis, kad šiemet situacija bus geresnė. Jau pernai daug bėdų kaštonams pridarę neseniai mūsų krašte paplitę mikrodrugiai niekur nepasitraukė.
Specialistų teigimu, kenkėjai ne tik neišnyko, bet jų beveik nesumažėjo. „Manau, kad ir šiemet kenkėjų bus labai daug“ – Bernardinai.lt teigė dr. P. Ivinskis.
Siekiant kovoti su keršakandėmis, pernai rudenį nukritusius sergančių kaštonų lapus buvo rekomenduojama rinkti ir utilizuoti, tačiau, pasak dr. P.Ivinskio, pavienių žmonių ar bendruomenių pastangų šiuo atveju nepakanka: „Svarbu, kad lapai būtų surenkami ir išvežami iš visų vietų, nes net vos keliose vietose juos palikus su transportu mikrodrugiai vėl po visą miestą paplinta“.
Anot specialisto, šiemet bus mėginamos naujos priemonės kovoti su miestų puošmenas – kaštonus – naikinančiais kenkėjais: „Mėginsime naujas priemones. Kol kas dar ne masiškai, nes tai gana brangus eksperimentas, bet kai kur statysim savotiškas gaudykles su nekenksmingais feromonais, kurie turėtų privilioti kenkėjų patinėlius. Taip pat ant medžių kamienų klijuosim lipnias juostas. Gal taip pavyks sumažinti kenkėjų skaičių. Jei priemonės bus veiksmingos, galbūt siūlysim jų imtis nacionaliniu mastu. Reikalas tas, kad su medžių kenkėjais labai svarbu kovoti kompleksiškai, pavienės pastangos – bevaisės“
Gaudykles miestuose planuojama kabinti jau kitą savaitę, o pirmieji rezultatai turėtų paaiškėti birželio pradžioje: „Miestuose, viešose erdvėse kabinsim, bet žinoma taip, kad, pavyzdžiui, vaikai tų gaudyklėlių nepasiektų, nenukabintų. Juo labiau, kad toji medžiaga išties brangi, Lietuvoje jos negamina. Išmėginsim bent kelių skirtingų šalių ir firmų gaminamus feromonus, kuriuos siuntėmės iš Anglijos, Lenkijos, kitų šalių. Vakaruose šios priemonės jau naudojamos, išmėginsim jas ir mes, tikrinsim, kurios mūsų sąlygomis veikia efektyviausiai,“ – pasakojo mokslininkas.
Didelio dėmesio sulaukę kaštonai – ne vieninteliai medžiai, kuriuos puola kenkėjai. Specialisto teigimu, problemų kelia ne tik kaštoninės keršakandės, bet ir kitus medžius pažeidžiantys vabzdžiai: „Na kad ir Vilniuje yra įvairių bėdų. Tarkime tuopos. Jas labai puola viena drugelių rūšis. Tik, tiesa, tuopų nėra taip daug, gal kiek gausiau Liepkalnio rajone, geležinkelio stoties apylinkėse, Kauno gatvėje. Tuopos, kaip ir kaštonai, būna pažeidžiamos, nuruduoja ir liepos antroje pusėje numeta lapus, tik kad jos tiek žmonių dėmesio nesulaukia. Taip pat šiais metais gali pasireikšti ir viena rūšis kenkėjų, atkeliavusių iš Tolimųjų Rytų, ypač puolanti liepas. Jau pernai jų buvo labai daug, matyt ir šiemet ne ką mažiau bus. Žodžiu, kenkėjų tikrai netrūksta, bėdų jie kelia įvairių ir miestų estetiniam vaizdui tikrai pakenkia, – reziumavo mokslininkas.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą