Mokslininkai mano aptikę seniausią dinozaurą

Tais laikais, kai dinozauras, pavadintas Nyasasaurus parringtoni, vaikščiojo Žeme, ji turėjo atrodyti kitaip nei dabar. Jis gyveno prieš 240–245 mln. metų, kai planetos kontinentai dar buvo sukibę ir sudarė sausumos masyvą Pangėją. Tanzanija turėjo būti pietiniame Pangėjos krašte, kuris taip pat apėmė Afriką, Pietų Ameriką, Antarktidą ir Australiją.

Greičiausiai gyvis stovėjo stačias, jo ilgis siekė 2–3 metrus, 1 metrą – ties klubu, jis galėjos sverti 20–60 kilogramų, rašo LiveScience.com.

„Jei Nyasasaurus parringtoni nėra seniausias dinozauras, tuomet jis artimiausias iki šiol rastas giminaitis“, – teigė tyrimo vadovas Sterlingas Nesbittas iš Vašingtono universiteto.

Šie atradimai, skelbiami žurnale „Biology Letters“, dinozaurų giminės liniją pastumia dar 10–15 metų atgal, iki pat Viduriniojo triaso, kuris buvo prieš maždaug 245– 228 mln. metų.

Tyrimas remiasi vos keliais kaulais – žastikauliu ir šeštuoju slanksteliu, tačiau S. Nesbittas pažymėjo, kad didžioji dalis to, ką žinome apie dinozaurus, gauta iš panašaus skaičiaus fosilijų. Beveik pilni dinozaurų skeletai aptinkamai labai retai.

Atlikdami šį tyrimą, mokslininkai turėjo nustatyti, ar kaulai iš tiesų priklausė dinozaurui, ir kaip seniai jis gyveno.

Jie fosilijas datavo pagal uolienų sluoksnį, kuriame jos rastos, ir sluoksnių, esančių apačioje ir viršuje, metus (bėgant laikui, virš palaikų susikaupia nuosėdų sluoksniai, taigi vertikalus jų pjūvis yra tarsi laiko linija, vedanti į praeitį).

Tyrėjai taip pat nagrinėjo uolienų sluoksnius, kuriuose buvo panašūs gyvūnų palaikai, rastus kitose pasaulio vietose.

Tai, kad rastas gyvis yra dinozauras, leidžia tvirtinti keletas detalių. Pavyzdžiui, dinozaurai augo labai sparčiai, o žastikaulio skerspjūvis leidžia manyti, kad kaulo audinys gulė be jokios tvarkos. Tai – spartaus augimo ženklas.

„Iš kaulų audinio galime pasakyti, kad Nyasasaurus turėjo daug kaulų ląstelių ir kraujagyslių. Tiek kaulų ląstelių ir kraujagyslių matome tik tuose gyvūnuose, kurie auga greitai, pavyzdžiui, kai kuriuose žinduoliuose ar paukščiuose“, – teigė tyrimo bendraautorė Sarah Werning iš Kalifornijos universiteto Berklyje.

Pastebėta, kad žastikaulio viršus smarkiai padidėjęs, taigi tai turėjo būti vieta, kur prisitvirtinę rankos raumenys.

„Tai tarsi peties raumens atitikmuo pas dinozaurą“, – teigė S. Nesbittas ir pridūrė, kad „tik ankstyvieji dinozaurai tokiu bruožu pasižymi.“

Stuburinių paleontologas ir geologas Hansas Dieteris Suesas, kuris tyrime nedalyvavo, sutinka su datavimu ir tai, kad palaikai priklauso dinozaurui.

„Pirmą kartą kaulus pamačiau 8 dešimtmetyje, kai velionis Alanas Charigas (vienas tyrimo bendraautorių) man juos parodė. Tuo metu nė vienas iš jo kolegų nesutiko, kad dinozaurai galėjo atsirasti tokiame ankstyvame geologiniame laikotarpyje“, – teigė jis.

Mokslininkas pridūrė, kad reikia pilnesnių palaikų, kad būtų galima patvirtinti Nyasasaurus ir kitų dinozaurų ryšį.

Paleontologai jau maždaug 150 metų kėlė mintį, kad dinozaurai egzistavo Viduriniojo triaso periode, o seniausios dinozaurų fosilijos siekia Vėlyvojo triaso periodą. Tačiau šie įrodymai kelia daug neaiškumų, mat išvados remiasi tik į dinozaurų panašiais kojų įspaudais ar labai fragmentiškomis fosilijomis. Pėdsakus gali būti sunku interpretuoti, nes juo galėjo palikti ir kiti gyvūnai, tuo metu vaikščioję žemės paviršiumi.

„Iki šio atradimo visi seniausi dinozaurai buvo vienodo amžiaus ir rasti toje pačioje vietoje Argentinoje. Toms nuosėdoms – maždaug 230 mln. metų. Taigi tai dinozaurų ar artimų jų giminaičių liniją pastumia iki pat Viduriniojo triaso. Tai geriausias vVduriniojo triaso dinozauro įrodymas“, – teigė S. Nesbittas.

Jis tikisi, kad šis atradimas paskatins ir kitus paleontologus, kasinėjančius Viduriniojo triaso laikotarpio uolienas, ieškoti dinozaurų, o tiksliau – jų fosilijų.