Nieko nuostabaus – neįtikėtini atkakli moteris įveikė daugybę jos gyvenime pasitaikiusių kliūčių ir paliko neišmatuojamą pėdsaką mokslo pasaulyje.
Marija Kiuri gimė 1867 m. Rusijos imperijai tuomet priklausiusioje Lenkijoje.
Dar mokykloje paaiškėjo, kokia ji gabi, tačiau studijuoti universitete moterims nebuvo leidžiama.
Po kelerių metų, praleistų lankant slaptą pogrindinį universitetą, dirbant, taupant ir laisvu laiku savarankiškai skaitant mokslines knygas, Kiuri atvyko į Paryžių.
Prestižiniame Sorbonos universitete ji ne tik įgijo fizikos ir matematikos mokslinius laipsnius, bet ir padarė jai pasaulinį pripažinimą pelniusius atradimus.
Karjerą dar tik pradedančią mokslininkę nepaprastai sudomino fiziko Anri Bekerelio atrasti spinduliai, kuriuos skleidė mineralai, turintys sudėtyje urano. Kiuri kilo drąsi idėja, kad ši spinduliuotė – tai fundamentali urano atomų savybė, atspari bet kokiam aplinkos poveikiui.
Spinduliuotę ji pavadino radioaktyvumu, o netrukus atrado ir daugiau šia savybe pasižyminčių cheminių elementų, kuriems suteikė polonio ir radžio vardus.
Genialiai moteriai net darbui pritaikytos laboratorijos bei prietaisų trūkumas nebuvo kliūtis. Tačiau nepaisant fizikos mokslą pakeitusių atradimų, Nobelio komitetas iš pradžių nenorėjo įteikti premijos moteriai.
Tik užtarus kolegoms, Kiuri tapo pirmąja moterimi pasaulyje, gavusia šį prestižinį apdovanojimą.
Visą gyvenimą paskyrusi radiacijos tyrinėjimams, ji buvo apdovanota dar viena, šįkart Nobelio chemijos premija.
Dar iki šiol ji išlieka vieninteliu žmogumi, gavusiu šį apdovanojimą dviejose skirtingose mokslo srityse.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą