Nepagydomomis ligomis sergančios draugės nusprendė nutraukti savo gyvenimus eutanazijos pagalba

Pegie Liekens (43m.) ir Nancy Vermeulen (44m.) iš Belgijos teigia, kad daugiau nebegali gyventi žinodamos, kad serga nepagydomomis ligomis, todėl ir nusprendė pasinaudoti savanoriško gyvybės nutraukimo galimybe.

Pegie Liekens kenčia nuo rimtų komplikacijų po skrandžio mažinimo operacijos. Po jos, moteris gali valgyti tik skystos konsistencijos maistą. Jai nuolatos atliekami kraujo perpylimai, kadangi serga anemija. Be to, Pegie turi didžiulę išvaržą savo nugaroje.

2011 metais Nancy Vermeulen buvo diagnozuota išsėtinė sklerozė, kuri iš moters baigia atimti paskutines jėgas, todėl nenorėdama, kad liga dar labiau pažengtų į priekį, nusprendė savo gyvenimą baigti anksčiau.

Gydytojai, išgirdę apie draugių pasiryžimą atlikti eutanaziją, buvo griežtai prieš tokį moterų sprendimą.

Pegie gydytojai patarė palaukti dar keletą metų stebint savo būklę ir, žinoma, pasitikėti šiuolaikinės medicinos galimybėmis, kurios sparčiai žengia į priekį.

Nancy Vermeulen gydytojas išgirdęs apie tokius planus pasakė, kad ji yra tikrai per jauna tokiam žingsniui.

Moterims tokia ankstyva mirtis yra tarsi išsigelbėjimas ir vienintelė šviesa tunelio gale. Nepaisant to, kad Pegie turi septyniolikmetį sūnų, kuris tokiu atveju liktų našlaitis, ji neketina pakeisti savo nuomonės.

Žengti tokį žingsnį dvi drauges paskatino Belgijos gydytojas, kuris pasisako už kiekvieno žmogaus teisę į mirtį. Šis gydytojas jau yra užsitrakęs didžiulę nemalonę, kuomet padėjo atimti žmogaus gyvybę po nesėkmingai atliktos lyties keitimo operacijos.

Neabejojama, kad jei šios moterys tikrai nuspręs atlikti eutanaziją, Belgijoje kils didžiuliai ginčai dėl šio įvykio. Taip pat teigiama, kad tai turės didžiulį atgarsį netgi Jungtinėse Amerikos Valstijose, kadangi čia eutanazija yra legalizuota tik keturiose šalies valstijose ir daugelis gyventojų yra prieš ją.

Moterys yra pažįstamos jau daugia nei dvidešimt metų. Per šį laikotarpį jos kartu dirbo, leido atostogas, nuolat kalbėdavosi telefonu ir dalindavosi pačiais gražiausiais prisiminimais.

Abi moterys vis dar turi senyvo amžiaus tėvus, kurios reikia prižiūrėti, o Pegie dar ir sūnų, todėl ji nori dar palaukti, kol sūnus baigs koledžą, o jau po to atlikti eutanaziją.

Apibūdindama savo beviltišką padėtį Pegie sakė: "Aš daugiau nebegaliu pakęsti tokio maisto. Man norisi mėsos ir žuvies. Aš nenoriu tapti sena močiute, kuri negali išgerti net vienos šampano taurės ir mėgautis geru, visaverčiu maistu".

Kalbėdama apie savo situaciją Nancy teigė: "Kiek įmanydama aš stengiuosi mėgautis gyvenimu. Kartais tai pavyksta, o kartais - ne. Bet, jei ateis laikas, kai to nebesugebėsiu padaryti, nedelsiant tai baigsiu".

Draugės, kurios yra tvirtai nusprendusios nutraukti savo gyvenimus, jau išsiaiškino galimus mirties atėmimo formas ir žino organizaciją, kuri padės joms tai padaryti.

Jos supranta, kad daugelis jas laiko pamišusiomis, bet joms tai visai nerūpi ir tikrai nesustabdys nuo tokio žingsnio. Jie sako, kad draugės tikrai nesupranta ką daro, o ir, be to, yra daug sunkiau sergančių ligonių nei jos. Bet Pegie Liekens atsakydama į tokius komentarus teigė: "Visi šie žmonės nesupranta, ką tenka man išgyventi. Jie nejaučia skausmo ir kančių, kurias aš esu priversta kęsti. Tokia mirtis man-lyg šviesa tunelio gale".

Taip pat Pegie pridūrė: "Žinote, kai pasieki patį galutinį tašką, negalvoji "Dieve kaip aš toliau gyvensiu tokiose kančiose“, o tiesiog visos mintys yra apie tai, kaip visa tai kuo greičiau užbaigti ir tave palaiko tik tas žinojimas, kad, jeigu nori, bet kada gali tai padaryti".

Belgijoje eutanazija yra legalizuota. Tačiau ji atliekama tik pacientams, kurie nebeturi jokios vilties pasveikti ir kenčia nepakeliamas fizines ir psichologines kančias, kurios negali būti sušvelnintos jokiais būdais.

Įstatymų leidėjai deda visas pastangas, kad šis įstatymas būtų pataisytas, ir būtų leista atlikti eutanaziją vaikams ir Alzheimeriu sergantiems pacientams.

Vaikams eutanazija būtų taikoma tik tokiais atvejais, kuomet jie gali suvokti savo beviltišką padėtį, yra paveikti nepagydomos ligos ir kenčia nepakeliamus skausmus, kurių neįmanoma sumažinti.