Nesodinsi bulvių - neteksi ausų

Nesodinsi bulvių - neteksi ausų

Dabar be bulvių gyvenimo neįsivaizduojame, o buvo laikai, kai Prūsijos karalius grasino nupjaustyti ausis ir nosis tiems kaimiečiams, kurie ignoruos jo įsakymą sodinti prie savo namų šiuos augalus.

Velnio obuoliai

Bulvių tėvynė, kaip žinome, yra Pietų ir Centrinės Amerikos šalys. Šioje teritorijoje indėnų gentys bulves sukultūrino prieš 8 tūkstančius metų. Į Europą jos buvo atvežtos XVI amžiuje, Didžiųjų geografinių atradimų metu, tačiau iš pradžių laikytos nevalgomomis ir augintos dėl grožio ar kaip vaistažolė.

Europos valdovai darė viską, kad bulvės taptų populiaros kaip maistas, tačiau jiems ne taip jau lengvai sekėsi. Brandenburgo markgrafas ir hercogas Prūsijoje Frydrichas Vilhelmas I (1620-1640) bulvių auginimą paskelbė nacionaline pareiga, tačiau jo pavaldiniai su dideliu nepasitikėjimu žiūrėjo į "velnio obuolius", atkeliavusius iš užjūrio. Žmonės dažnai apsinuodydavo, nes suvalgydavo ne tas augalo dalis (pvz., uogas ant stiebų, susidariusias po žydėjimo), - būtent tada bulvės ir imtos vadinti "velnio obuoliais".

Beje, pagal vieną iš versijų, vokiškasis bulvės pavadinimas "Kraftteufel" yra kilęs nuo "kraft", kuris reiškia "jėga", ir "teufel" - velnias...

PRŪSIJOS karalius, kuris įsakė visoje valstybėje sodinti neįprastą tada augalą - bulves. (Dailininkas Johann Christoph Frisch).

Išgelbėjo nuo bado

Jei ne badas, sukeltas Septynmečio karo (1756-1763), kažin, ar bulvės būtų taip gerai prigijusios Prūsijos laukuose.

Prūsijos karalius Frydrichas Didysis (1712-1786) vertė kaimiečius auginti bulves net pasitelkęs kariuomenę ir žiaurius grasinimus. Jis išleido net 15 "Kartoffelbefehl" - specialių bulvių įsakymų. Pagal vieną iš jų, turėjo būti nupjautos nosys ir ausys tiems, kurie atsisako sodinti šakniagumbius. Pirmas toks įsakymas buvo išleistas dar 1746 m. bado kamuojamoje Pomeranijoje, vėliau Silezijoje. Pasirodydavo ištisos instrukcijos, kaip bulves sodinti, auginti, kokia jų nauda ir kaip bei su kuo jas valgyti.

Frydrichas Didysis, vadintas Denuoju Fricu (Alte Fritz), ne tik grasino, bet ir pats inspektavo savo valstiečius. Be to, jis griebėsi ir gudrių psichologinių manevrų: apsodino bulvėmis "karališkus laukus", t. y. teritoriją aplink rūmus Potsdame, ir pastatė ginkluotą sargybą, tačiau jai liepė nelabai akylai saugoti... Karalius žinojo, kad jeigu kas nors yra "karališka" ir labai saugoma, žmones tai ima vilioti.

Visos šios priemonės daugybę žmonių išgelbėjo nuo bado. Dėkingi vokiečiai iki pat šiolei deda ne tik gėles, bet ir bulvių gumbus ant Frydricho Didžiojo kapo (Sansusi, Potsdame).

Bulvės Prūsijoje 1772 metais jau sudarė 10 proc. viso derliaus, o nuo 1785 m. - 20 proc.

Maždaug tuo metu (apie 1765-1775 m.) parašytuose "Metuose" Kristijonas Donelaitis mini bulves: "Ar po tam visaip virti kartupelių valgiai/ Ir kelmučiai, kad juos sau su uždaru verdi..."

DĖKINGI vokiečiai iki pat šiolei deda ne tik gėles, bet ir bulvių gumbus ant Frydricho Didžiojo kapo Sansusi, Potsdame.

Frydricho Didžiojo pastangas 1886 m. įamžino dailininkas Robertas Vartmiuleris (Robert Warthmuller, 1859-1895), nutapęs 182x105,5 cm drobę pavadinimu "Der Konig uberall" ("Karalius visur"): vaizduojama, kaip karalius inspektuoja valstiečius.

Iš Klaipėdos - į Nasrėnus

Motiejus Valančius kūrinyje "Antano Tretininko pasakojimas" liudija, kad jo gimtajame Nasrėnų sodžiuje 1806 m. pasiturintis ūkininkas Pilypas Brazdauskis Klaipėdos turguje iš vokiečio nusipirko septynias "kartopeles". Dvi paragavo, penkias pasodino, o rudenį prikasė trisdešimt tris. "Užrašiau tai, kad būtų žinoma, kaip neseniai tas vaisius žemės įveistu paliko Žemaičių krašte", - rašo M. Valančius.

Senoviškas prūsiškas bulvių pyragas

Jums reikės: 500 g bulvių, 1 svogūno, 50 g rūkytų lašinių, 2 kiaušinių, 1/8 l pieno, mairūnų, kmynų, druskos ir pipirų, 1 šaukštelio sviesto.

Bulves nuskuskite, sutarkuokite tarka ir nusunkite. Svogūnus ir lašinius smulkiai supjaustykite. Iš bulvių, kiaušinių ir pieno užmaišykite tešlą, suberkite svogūnus ir lašinukus, pagardinkite norimais prieskoniais.

Kepimo formą patepkite sviestu, sukrėskite tešlą ir pašaukite pyragą į karštą (180 laipsn.) orkaitę. Kepkite apie 1,5 val.

Bulvės, troškintos alaus padaže

 

Jums reikės: 750 g bulvių, 1/4 tamsaus alaus, tiek pat sultinio, 1 šaukšto cukraus, 1 svogūno, 4 gvazdikėlių, pusės lauro lapo, šiek tiek acto ir citrinos sulčių, 1 šaukštelio bulvių krakmolo, trupučio malto imbiero.

Bulves išvirkite neskustas, nulupkite ir supjaustykite storomis riekelėmis. Kitus ingredientus užpilkite sultiniu ir alumi, užvirinkite, įberkite krakmolo, kad būtų tirščiau, prieskonių. Bulves sudėkite į šį padažą ir patroškinkite neuždengę 15 min.

Skanu valgyti su jautiena.

Sotūs pusryčiai

Jums reikės: 750 g bulvių, 6-8 kiaušinių, 100 g sviesto, 125 g rūkytų lašinių, juodųjų pipirų, svogūnų, mairūnų, druskos, pieno, svogūnų laiškų.

Bulves išvirkite neskustas, nulupkite, supjaustykite. Lašinius paspirginkite su sviestu, sudėkite bulves, pasūdykite ir kepkite vis pamaišydami, kol apskrus.

Kiaušinius sumaišykite su vandeniu ir pienu, pipirais, mairūnais, supilkite ant bulvių, apkepkite iš visų pusių, sudėkite į šiltą lėkštę ir užberkite susmulkintų svogūnų laiškų.

Bulvių salotos

Jums reikės: 1 kg bulvių, 1 svogūno, 250 ml grietinės, 3 šaukštų acto, trupučio cukraus, 1 šaukštelio garstyčių, 1 ryšelio svogūnų laiškų, petražolių, krapų.

Bulves išvirkite, nulupkite ir supjaustykite šiaudeliais. Grietinę sumaišykite su actu, druska, garstyčiomis ir žalumynais. Supilkite ant bulvių, sumaišykite ir valandai palikite vėsioje vietoje.

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder