Jo kūrėjai leidžiasi Q. Tarantino kūrybos ir gyvenimo labirintais, narstydami aštuonis pirmuosius režisieriaus filmus. Žiūrovų laukia dar negirdėtos istorijos, niekur nerodyti filmų kadrai ir užkulisiai bei pikantiškiausi komentarai apie Q. Tarantino.
Tikindami, jog „Holivude visada bus kraujo, glamūro ir intrigų“, filmo kūrėjai kalbina režisieriaus draugus, kolegas ir garsiausius jo filme vaidinusius aktorius. Mintimis apie darbą su žmogumi, kuriam neegzistuoja žodis „neįmanoma“, dalijasi Samuelis L. Jacksonas, Diane Kruger, Jamie Foxxas, Kurtas Russellas, Christophas Waltzas, Timas Roth ir daugelis kitų, jo filmuose pasirodžiusių ne vieną sykį.
Filmų scenarijus Q. Tarantino rašo ranka, ignoruodamas kompiuterines technologijas. Scenarijų rašymą režisierius lygina su eilėraščių kūrimu, o tušinuką vadina tarpininku tarp jo ir Dievo.
Režisieriaus filme „Negarbingi šunsnukiai“ (angl. „Inglourious Basterds“, 2009) vaidinęs aktorius Eli Roth pasidalijo prisiminimais, jog sykį režisierius, apsiginklavęs raudonu ir juodu tušinukais, teksto žymekliu ir užrašų knygele, vos per keletą minučių sukūrė genialų dialogą, kuriam parašyti kiti būtų sugaišę marias laiko.
Filmavimo aikštelėje režisierius nepakenčia pašalinių prietaisų, tad komandos nariams draudžia naudotis mobiliaisiais telefonais (nepaisantiems draudimų gresia atleidimas). Prieš filmavimus vyras surenka visų telefonus, sudėdamas juos į komandos narių vardais pažymėtus maišelius. Už griežtas taisykles filmavimo aikštelėje ir pyktį jų nesilaikant kolegos Q. Tarantiną jau spėjo pakrikštyti Checkpoint Charlie.
Q. Tarantino dešimtmetį (1997–2007) kuravo savo kino festivalį, pavadintą jo vardu (Quentin Tarantino Film Festival). Festivalio filmų peržiūros vykdavo Teksaso valstijos sostinėje Ostine, iš pradžių kino teatre „Dobie Theater“, o vėliau „Alamo Drafthouse Cinema“. Juose buvo rodomi mėgstamiausi režisieriaus filmai, kuriuos jis mielai aptardavo drauge su žiūrovais.
Padėjęs tašką kino festivalio gyvavimo cikle, 2007-aisiais režisierius įsigijo Los Andžele stūksantį kino teatrą „New Beverly Cinema“, kuriame iki šiol rodo senus juostinius filmus.
Filmas „QT8: Quentin Tarantino“ © Stop kadras
Q. Tarantino filmuose ypatingas dėmesys skiriamas muzikai. Netikėti muzikiniai sprendimai ar žaidimas priešingybėmis (linksma muzika dramatiškai scenai ir atvirkščiai) jau yra tapę vizitine režisieriaus kortele, filmų scenoms suteikiančia savitumo ir išskirtinumo.
Režisierius neretai asmeniškai dalyvauja muzikinio filmo garso takelio kūrime, o jo dėka ne vienas seniai pamirštas kūrinys šovė į muzikos topus vos pasirodžius filmui, kuriame režisierius panaudojo kūrinį.
Rinkdamas lėšas jį išgarsinusiam filmui „Pasiutę šunys“ (angl. „Reservoir Dogs“, 1982), Q. Tarantino režisieriui Tony Scottui pardavė filmo „True Romance“ scenarijų. Kiek vėliau būsimas režisierius pasirodė populiariame devintojo dešimtmečio seriale „The Golden Girls“, kur, persikūnijęs į Elvį Presley drauge su kitais aktoriais atlieka dainą „Hawaiian Wedding Song“. Šis pasirodymas jo kišenę papildė 3650 JAV dolerių.
Q. Tarantino siekia, kad kiekvienas filmavimo aikštelėje atsidūręs aktorius maksimaliai įsijaustų į savo vaidmenį (tai galioja net ir masinėse scenose vaidinantiems žmonėms).
Režisierius daug dėmesio skiria repeticijoms ir pokalbiams su aktoriais, kurių metu liepia pasakoti apie savo įkūnijamus personažus, jų elgseną, emocijas, vidinį pasaulį ir atsakinėti į užduodamus klausimus apie juos, taip įtikinant režisierių esant pasiruošus atlikti aktoriui skirtą vaidmenį. Nesusitvarkančių su šia užduotimi jau kitą dieną laukia atsisveikinimas su galimybe vaidinti režisieriaus filme.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą