"Olialia" nuo pat pradžių buvo įžūliai jaunatviškas ženklas. Turbūt daugelis dar atsimena vaizdo klipą. 2003 metai. Per rugių lauką eina tautiniais rūbais vilkinti Ingrida Bartkutė. Staiga vėjo šuoras kilsteli merginos sijonėlį ir už kadro pasigirsta susižavėjęs balsas - olialia! Nieko vulgaraus. Nieko neigiamo. Tik šauktukas, impresija. Tik neslepiamas susižavėjimas, išreikštas žodeliu "olialia".
Šauktukas prigijo. Tais pačiais 2003 metais vyrai, Vilniuje pamatę gražią praeivę, imdavo jai pavymui sakyti - olialia! Jokio įžūlaus priekabiavimo. Tik nevalingai išsprūdęs šauktukas-komplimentas. Taip įvertinant grožį.
Į pagalbą niurzgliams
Dar vėliau gimė gal net per drąsi idėja. Drąsi, nes tikėtasi, kad Lietuva nėra nepataisomų niurgzlių šalis. Per anksti susenusių depresuojančių gyventojų šalis. Taip užgimė "Olialia". Kažkas visiškai naujo po depresyviai apniukusia saule. Apniukusia net ir tada, kai iš tikrųjų neapniukusi.
"Olialia" prekės ženklo sumanytojai 8 metus teigė, kad ir mes čia, Lietuvoje, mokame žavėtis ir džiaugtis. Ir savo džiaugsmu dalytis su tautiečiais bei pasaulio gyventojais. Džiaukitės kartu su mumis! Gyvenkime be pykčio. Dainuokime, šokime, bendraukime. O kas gali būti žaviau už mūsų gražias, komunikabilias mergaites, noriai dalyvavusias "Olialia" atrankose. Kodėl šviesiaplaukes? Nes Lietuva asocijuojasi pasauliui kaip simpatiškų, bet nebūtinai vulgarių šviesiaplaukių šalis. Vulgarybė priklauso nuo "Olialia" projektus vertinusių asmenų. Kiek tie asmenys buvo patys vulgarūs, linkę kitus žmones niekinti, žvelgti įtariai, tiek jie įžvelgdavo vulgarybės ir "Olialia" prekės ženkle.
Pasaulis "Olialia" prekės ženklą sutiko ir priėmė su entuziazmu bei smalsumu. "Olialia" sala Maldyvuose", "Blondinių sala. Po aukštakulnio padu - visas pasaulis", "Blondinių sala bus milžiniško aukštakulnio formos", "Blondinių sala Maldyvuose - milžiniškas lietuviškas projektas", "Graikija užleido Maldyvų kurortą blondinėms" ir t.t., ir t.t.
Vien apie šį "Olialia" Maldyvų projektą pasklido žinia per "Sky News", BBC, per kitas pasaulio informacijos agentūras. Apie žaviąsias Lietuvos mergaites rašė vokiečių, anglų, graikų, kinų, ukrainiečių, rusų, latvių, suomių žiniasklaida. Niekam neatrodė, kad mūsų mergaitės vulgarios, prastos, neišauklėtos. Tai buvo tiesiog "Olialia". Natūralus, draugiškas susižavėjimas.
Privati piliečių iniciatyva gyvybingesnė
Kai "Olialia" prekės ženklas jau uždaromas, ir mes Lietuvoje galėtume palyginti, kas nuoširdžiau ir išradingiau kūrė Lietuvos įvaizdį pasaulyje. Ar šalies Vyriausybė, skelbusi įvairius Lietuvos įvaizdžio kūrimo konkursus? Žarsčiusi milijonus? Premjero Gedimino Kirkilo laikais už vieną tokį įvaizdį buvo paklota apie 60 mln. litų. O kiek milijonų išleista nuo 1996 metų, kai valdžia pirmą kartą susirūpino, kad Lietuva neturi įvaizdžio? Vieni "įvaizdžių" kūrėjai, vietiniai ir užsieniečiai, bandė įtikinti, kad Lietuva - drąsi šalis. Kiti "įvaizdininkai" teigė, kad Lietuva yra šiaurės šalis ir t.t. Būtume dar ne vieną milijoną ištaškę, bet valdžios taškymosi įkvėpimą pristabdė ekonominė krizė. O kur dabar tie "įvaizdžiai"? Nė vienas neprigijo. Nė vienas nepaplito pasaulyje. Netrinktelėjo į užsieniečių smegenis taip, kaip "Olialia" Maldyvuose, Indijoje, Kanuose ir visur, kur tik atvykdavo mūsų mergaitės. Visi Vyriausybės finansuoti "įvaizdžiai" seniai nuslinkę į nežinią. Prigijo tik "Olialia" ir privati entuziasto keliautojo ir fotomenininko Mariaus Jovaišos iniciatyva. M.Jovaišos sukurtas ir paties propaguotas prekės ženklas "Lietuva - Baltijos širdis". Ir M.Jovaišos nuotraukų albumas "Neregėta Lietuva". Tokį albumą dovanų į Islandiją vežėsi ir mūsų šalies prezidentė Dalia Grybauskaitė.
"Olialia" prekės ženklas rėmėsi privačia iniciatyva, todėl buvo sėkmingas. Ir masinis. "Olialia" mergaičių duomenų bazėje buvo apie 15 tūkst. merginų. "Olialia" judėjimas turėjo modelių agentūrą, muzikos grupę, vakarėlius "Olialia Party", nuolaidų programą "Maestro Olialia", jachtas, lenktynių komandą. "Olialia" reklamavo savo saldainius, transporto priemones, ledus, sūrelius, gėrimus ir t.t.
Apšmeižtos, bet nepalaužtos
"Olialia" mokė Lietuvos gyventojus džiaugtis. Daugumą išmokė. Tačiau pseudopuritoniškame krašte netrūksta gaižių, anoniminių komentatorių ir šiaip prisiplakėlių, siekusių iš sėkmingo projekto savo asmeninės naudos. "Olialia" mergaitės, ypač garsioji trijulė - Oksana, Marina ir Skaistė buvo kai kurių anoniminių komentatorių nuolat užgauliojamos ir niekinamos. Merginos visa tai ištvėrė pakelta galva. O ką jautė taip neteisingai užgauliojamos, žino tik jos.
Vilniaus universiteto Specialiosios psichologijos laboratorijos vadovas profesorius Albinas Bagdonas, aiškindamas, kodėl interneto komentatoriai taip mėgsta juodinti viską, ką ne patys sugalvojo, atsakė: "Lietuviai yra pavydūs. Daugiausia iš pavydo, iš konkurencijos baimės stengiasi juodinti. Žmogus - gyva būtybė. Pavydas jam nesvetimas. Natūra žmogaus tokia. Ir ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Kodėl mūsų projektus palankiau vertina užsienyje nei Lietuvoje? Užsieniečiai palankesni įvairovėms, o mes Lietuvoje nesame tokie paslankūs. Linkę sakyti: ne taip, blogai. Jaunimas gal palankesnis įvairovėms, bet kreipia dėmesį, ką galvoja jų tėvai, kiti žmonės, ir seka paskui minią. Originalioms idėjoms Lietuvoje sunku, jos puolamos, nes ne aš tai sugalvojau, ne aš tai padariau, kodėl kiti padarė. Dažnai originalios idėjos puolamos ir dėl asmeninių interesų".
Ar galima teigti, kad gyvybingą, linksmą, valiūkišką, jaunatvišką "Olialia" sugraužė lietuviškas pavydas? Ne tokio sėkmingo verslo pavydas. Tiesiog kai kurių pernelyg niurzgiančių tautiečių pavydas matant jaunas, dailias, pasitikinčias merginas. Protingas, komunikabilias mergaites, sugebančias save apginti. Kai kam priimtina galvoti, kad jauna mergina būtinai turi save pardavinėti? Jei kam taip atrodo, vadinasi, yra iš per purvino asmeninio pasaulėlio. Aišku, būta ir klaidų. Tarkime, vieši pareiškimai apie krūtų korekcijas. Kita vertus, ar krūtų korekcija Lietuvoje - toks retas dalykas? Nė viena šalyje veikianti plastinės chirurgijos klinika dar nepritrūko tokių korekcijų pageidaujančių lietuvaičių. Ir ateityje nepritrūks.
Originalių projektų bus ir daugiau
Klausimai „Olialia“ likvidatorei Indrei Kavaliauskaitei
- Indre, kurių galų nutraukti projektą, jei jis garsina Lietuvą pasaulyje daugiau nei šalies biudžetui milijonus kainavę ir jokios realios naudos nedavę Lietuvos įvaizdžio kūrimo projektai?
- Mūsų tikslas buvo kurti tai, kas būtų priimtina ir laukiama ne tik pasaulyje, bet ir Lietuvoje. Deja, nors pasaulyje mes kasdien tapdavome vis populiaresni, Lietuva mus priėmė neigiamai. Laimi tas, kuris sugeba ne skaldyti, bet vienyti.
- Ar užsienyje pavykdavo išaiškinti, kad "Olialia" yra Lietuvos, ne Pakistano ar Indonezijos projektas? Kaip pavykdavo pabrėžti tautiškumą? Išaiškinti, kur yra Lietuvos valstybė?
- Mes nesame tokie maži. Juolab bendravome su išsilavinusiais partneriais, kuriems apskritai nereikėjo aiškinti, kas yra Lietuva. Atkreipėme dėmesį, kad užsieniečiai Lietuvą dažnai sieja su šviesiaplaukėmis merginomis, todėl mes tik patvirtindavome jų įsitikinimus. Nesuklysiu sakydama, kad mūsų laukė partneriai nuo Kanų iki Indijos, apie mus rašė Amerikos ir Didžiosios Britanijos spauda. Merginos nė karto nesijautė menkinamos ar juo labiau žeminamos. Sunku pasakyti, ar tai mentaliteto spragos, ar tiesiog įgimta (įgyta?) lietuvio charakterio savybė visuomet viską neigti ir ieškoti tik blogiausių kito žmogaus savybių. Džiaugiamės, kad pasaulio nuomonė apie "Olialia" niekada nebuvo neigiamo atspalvio.
- Kur lengviau buvo dirbti su "Olialia" ženklu?
- Be abejonės, užsienyje.
- Kokių būta klaidų, kurių nekartotumėte?
- Sunku pasakyti, kur suklydome. Jei būtų žinomos klaidos, greičiausiai nebūtumėte išgirdę apie "Olialia" uždarymą. Juk klaidos ištaisomos. Bet šiuo atveju tai greičiausiai ne mūsų planų spragos, bet netinkama vieta. "Olialia" Lietuvoje "prigijo" kaip Nikitos Chruščiovo kukurūzai. Be galo liūdna buvo girdėti kandžius komentarus iš kolegų, kurie galbūt ne visada patys suprato, kad pila visą purvą ant merginų, kurios yra mamos, sesės, dukterys, kad tai buvo skausminga jų šeimoms ir kartais tai stipriai atsiliepdavo jų asmeniniams gyvenimams. Būtent tai mes norėjome padaryti pirmiausia - apsaugoti visas merginas. Nors ne viskas buvo vien juoda ar balta, esame dėkingi sveikai kritikai, kuri padėjo tobulėti.
- Ar prasminga būtų "Olialia" projektą tiesiog parduoti? Indusams, zulusams, kinams, italams ar dar kam nors?
- Tai tas pats, kaip prašyti parduoti savo vaikus. Pinigai tikrai nėra svarbiausias dalykas mūsų gyvenimuose. "Olialia" neparduodamas.
- Gal per anksti pasidavėte?
- Plėstis reikia tiek, kiek gali suvaldyti. Mums puikiai sekėsi po 65 projekto, tačiau po 85 projekto suvokėme, kad laikas pokyčiams. Mes ne pasidavėme, o paprasčiausiai nusprendėme, kad tai geriausias metas pasitraukti. Dabar turime galimybę atversti naują puslapį ir kurti naujus projektus.
- Ar nebijote, kad sėkmingą "Olialia" projektą nusikopijuos kitose valstybėse esantys ar vietos konkurentai ir tiražuos toliau? Tarkime, pavadins ne "Olialia", bet "Tralialia"?
- Mes visi turime namie elektros lemputes, bet dėl to elektros lemputės išradėjas Tomas Edisonas neišnyko iš istorijos.
Parengta pagal dienraštį "Respublika"
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą