Plekšnių žvejyba

Plekšnė - kvaila, plokščia ir ėdri žuvis. Bet kita vertus, skani ir smagiai gaudoma. Šiame puslapyje - apie plekšnių žvejybą.

Dar prieš penkerius metus plekšnių beveik niekas negaudė paplūdimyje tam skirtais "Surf" kotais. Nieko nuostabaus, tokių kotų Lietuvos žūklės parduotuvėse beveik nebuvo. Nebuvo ir paplūdimio žvejybos tradicijų, galima sakyti, net kultūros. Visa tai pradėjo rastis prieš penketą metų.

Plekšnes, žinoma, gaudė ir anksčiau. Aktyviai gaudė nuo Palangos tilto, gaudė nuo abiejų Klaipėdos molų. Gaudė ir marių pabaigoje nuo akmenų. Ir visose šiose vietose plekšnės kimba gal net geriau nei nuo jūros kranto paplūdimyje. Bet žvejyba nuo jūros krantelio, nuo smėliuko, turi kažkokio neapsakomo žavesio.

Rimčiau populiarinti žvejybą paplūdimyje pradėjo žurnalas "Žvejys ir žuvis" bei klubas "Viename gale kablys", organizuodami kasmetines plekšnių gaudymo varžybas. Rezultatai akivaizdūs. Prieš penkerius metus paplūdimyje vargiai galėjai rasti vienišą žvejį, o štai dabar (ypač pavasarį) Karklėje jų galima suskaičiuoti net keliolika.

Plekšnė - visiškai nepretenzinga ir neaikštinga žuvis. Kai kimba - kimba aktyviai ir godžiai. Jeigu nekimba - vadinasi, dėl tam tikrų priežasčių toje vietoje jų nėra. Nes jeigu jau yra, tai kimba.

Plekšnės amžinai alkanos. Kaip išpaikinti Siamo katinai...

Įranga

Plekšnes gaudyti galima bet kuo... bet ne visur.

Jeigu plekšnes ruošiatės gaudyti nuo Palangos tilto, molo ar Smiltynės krantinės, tada tam tiks bet kokia dugninė ar tvirtesnė teleskopinė meškerė. Palangiškiai plekšnes nuo tilto gaudo pačiais tikriausiais šluotkočiais ir pagauna ne mažiau už kitus. Valo nuploninti nereikia, geriausias - 0,25-0,3 mm; ritė tiks bet kokia.

Kalbant apie žvejybą paplūdimyje, prasideda niuansai. Kotas - kuo ilgesnis ir kuo galingesnis. Yra tam skirti "Surf" kotai, 4,2-5 m ilgio, kurių užmetimo svoris - nuo 100 iki 300 g. Valas turėtų būti ne plonesnis nei 0,25 mm - su sąlyga, kad bus naudojamas daug storesnis išmetimo valas; jei valas - 0,3-0,035 mm, metamasis valas nebūtinas. Ritė - "mėsmalės" klasės, ne mažesnio nei 6 numerio, geriausia - 8-ojo. Visas šitas grožis reikalingas tam, kad būtų galima kuo toliau nušveisti plekšnėms skirtus skanumynus. Nuo kranto dažniausiai reikia mesti toli - 100-130 metrų. Kartais plekšnės ganosi ir arčiau, bet retai.

Sistemėlės

Sistemėlių plekšnėms galima nusipirkti bet kurioje žūklės parduotuvėje. Galima pasidaryti ir pačiam.

Jeigu gaudoma nuo krantinės, kur nereikia tolimo metimo, reikalavimai sistemėlei minimalūs. Jeigu žvejojate nuo kranto, sistemėlė turi būti padaryta taip, kad nuo didelės užmetimo jėgos kabliukai nesusipainiotų tarpusavyje. Tokias visai neblogas sistemėles gamina Tauragėje ir jų beveik visada yra žūklės parduotuvėse. Geriau naudoti sistemėles mažesniais kabliukais, nors juos sunkiau iškrapštyti plekšnei iš "sielos gelmių" (plekšnė paprastai labai giliai įryja kabliuką). Mažesnį kabliuką plekšnė ryja lengviau.

Gaudant nuo tilto ar krantinės, tinka bet kuri parduotuvėje parduodama sistemėlė, pavyzdžiui, kad ir skirta stintoms, tik kabliukų skaičių reikėtų sumažinti iki leidžiamo. Paprastai kiniškų sistemėlių kabliukai būna šeši - per daug...

Pačiam darant sistemėles verta atkreipti dėmesį į tai, kad plekšnė labai mėgsta visokius blizgučius ir karoliukus, kaip koks papuasas ar šarka. Todėl nereikia bijoti papuošti pavadėlius spalvotais barškaliukais, kurių irgi rasite žūklės parduotuvėse. Spalvos tinka visokios.

Svareliai

Gaudant nuo krantinės, svareliams ypatingų reikalavimų nėra, svarbu, kad būtų galima numesti ten, kur reikia, ir jei yra srovė, jie turi laikyti masalą vietoje. Gaudant paplūdimyje - šiek tiek kitaip...

Paplūdimyje svareliai - svarbus elementas. Svareliai turi dvi funkcijas: kuo toliau numesti masalą ir laikyti jį vietoje.

Jūroje naudojami svareliai su inkarais, kad, esant dreifui, masalas neriedėtų dugnu, bet stovėtų vietoje. Parduotuvėse parduodami svareliai su primontuotais atlenkiamaisiais kabliais, specialiai skirti jūrai. Viskas būtų gerai, bet yra toks nepatogumas, kad priklausomai nuo bangavimo reikia keisti svarelių svorį, o svareliai su inkarais tikrai nėra pigūs.

Išeitis yra. Parduotuvėse galima rasti vien tik inkarų, prie kurių nesunku primontuoti norimo svorio paprastus svarelius. Taip daug pigiau.

Kėliklis svareliui

Svarelis paprastai už kliūties užsikabina tik pradėjus traukti, kol yra prie pat dugno. Arba jeigu yra užkibusi plekšnė, kuri irgi spaudžiasi prie dugno, atitinkamai spausdama ir sistemėlę su kabliukais.

Jeigu plekšnė stambi, - nuo dugno ją pakelti gana sunku. Šioje situacijoje gali padėti specialus prietaisėlis, panašus į aitvarą. Pakabintas už sistemėlės, prieš svarelį, dėl specialios savo konstrukcijos jis kiek palengvina svarelio pakėlimą nuo dugno net tada, jei yra užkibusi žuvis. Aišku, jis neiškels svarelio į vandens paviršių, bet kartais užtenka visai nedaug, kad svarelis peršoktų kliūtį. Tokius kėliklius galima naudoti ne tik žvejojant jūroje; upėse - irgi daug kliuvinių.

Šviesos efektai

Plekšnė - smalsi žuvis, šviečiantys žaisliukai ją traukia. Beje, šviečiančiais barškalais domisi ir menkės.

Suorganizuoti šviesą po vandeniu galima keliais būdais: prie valo kabinant cheminius šviestukus, fluorescencinius karoliukus ir t.t. Kai kuriose žūklės parduotuvėse galima rasti fosforo tepalo, kuriuo patepus blizgę, masalą ar valą, kurį laiką tas daiktas švies žalsva spalva. Tepalo tūbelės užteks ilgam. Be to, nereikės specialiai rišti sistemėles, galima bet kada bet ką patepti ir pabandyti, ar padeda.

Kitas šviečiantis daiktas yra skirtas laubiau menkėms žvejoti. Tai žalsvai mirksintis nemažas plastmasės gabalas, kuris ir labai giliai blykčios ryškiai. Tą žaisliuką verta pabandyti žvejojant menkes labai giliai.