Ligita, 39 metai
Vėlyvą nėštumą įprastai lydi ne tik įvairios baimės dėl komplikacijų ar vaikelio sveikatos, bet ir mitai, neva vyresnė mama atžalą pavers „mažu senuku“. Psichologai skuba vardyti brandžios motinystės privalumus.
Pataria specialistė
Psichologė Karolina Gurskienė:
Mažiau streso
Psichologiniu požiūriu vėlyva motinystė dažnai būna ramesnė, kantresnė ir atsakingesnė, palyginti su motinyste jauname amžiuje. Jauna mama paprastai gyvena naujovių etape ir viskas iš esmės gula ant jos, jaunutės, pečių: tai gali būti ir mokslai, ir karjera, ir šeimyninių santykių pradžia, ir naujasis mamos statusas. Žodžiu, viskas vienu metu. Gimdančios vėlyvesniame amžiuje mamos paprastai jau turi išsikovojusios „vietą po saule“, joms retai kada kelia stresą diplominio darbo rašymas (net jei jis ir yra), karjera paprastai būna jau gana stabili, todėl visą savo laiką ir mintis jos gali skirti mažyliui. Svarbiausias niuansas čia yra tai, jog nuo mamos dvelkia ramybe – ji neskuba, patiria mažiau streso ir yra atsipalaidavusi. Yra toks pajuokavimas: „Aplink gali bombos sproginėti – jei mama rami, mažylis toks pats“.
Nusiteikimo klausimas
Nesutikčiau su tendencingu teiginiu, kad moteriai laukiantis vyresniame amžiuje galėtų būti sunkiau susitvarkyti su vaiku nei jaunesniame. Šiuos sunkumus labiau priskirčiau motinos psichologinei savijautai nei amžiaus tarpsniui. Juk kai mama pailsėjusi ir gerai nusiteikusi – nesunkiai gali padėti laimingus pasijausti ir kitus. Mama gali būti jauna, dar nieko neišmananti ir visiškai „žalia“, tačiau be galo entuziastinga, besidominti. Taip apglėbti savo mažylį dėmesiu ir šiluma ne ką prasčiau nei naujas vilnonis pledas ir trys tetos su cisterna patirties. Mama gali būti vyresnė ir lėtesnė, ji gali nematyti prasmės skubėti, į ką, atrodo, „įsisukusios“ jaunos mamos. Tačiau, kad būtų laiminga pati ir tokį pat padarytų savo mažylį, ji gali skubėti tiek, kiek būtent jai atrodo reikalinga.
Taisyklių nėra
Šiuo metu mamos pirmojo vaiko vidutiniškai susilaukia maždaug 28 metų amžiaus. Tačiau konkretaus nustatyto amžiaus, kada tai daryti būtų tinkamiausia, nėra, ginekologai rekomenduoja pirmąjį nėštumą planuoti moteriai esant maždaug 20–24 metų amžiaus. Diktuojamas šiuolaikinis gyvenimo ritmas yra išties greitas, tačiau tik mes patys renkamės, kiek juo vadovautis. Anksčiau karjera labiau rūpindavosi vyrai, moterys buvo tarsi daugiau atsakingos už šeimos židinio kurstymą. Šiais laikais atsakomybės tarsi susivienodino – niekas nebesistebi karjeros laiptais kylančia moterimi ar blynus kepančiu vyru.
Noras atidėti nėštumą vėlesniam laikui ar išvis neturėti vaikų gali rodyti psichologines problemas? Jas išskirti reiktų tada, kai savuose vaidmenyse nesame laimingi. Savo klientams visada siūlau neieškoti standarto – jo, visiems tinkančio, paprasčiausiai nėra. Jei moteris nuo pat vaikystės svajojo apie didelę šeimą, pasakas prie židinio ir mylimojo keptą obuolių pyragą ir kaip tik jos kelyje pasitaikė puikaus būdo sodininkas – obuolių augintojas, kodėl ji turėtų siekti karjeros, kaip tai diktuoja dabartinė mada? Išsilavinimas – yra tai, ką turėtų į save investuoti kiekviena būsima ar esama mama, tačiau svajonės madai nepaklūsta.
LSVEIKATA
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą