2019–2020 m. žiemą Lietuvos gamtos fondo iniciatyva, vykdant projektą LIFE Peat Restore, 88 hektarų Sacharos pelkėje atlikti gamtotvarkos darbai: 30 hektarų plote iškirsta natūralioms aukštapelkėms nebūdinga sumedėjusi augalija (daugiausiai – beržai bei krūmynai), suardyta išlikusi pelkę sausinusio uždaro keramikinio drenažo sistema, o sausinamųjų griovių patvenkimui įrengta daugiau kaip 200 durpinių, plastikinių spraustasienių ir mišrios konstrukcijos vandenį sulaikančių užtūrų. Gamtotvarkos darbai atlikti vadovaujantis 2018 m. Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ dalimi tapusios Sacharos pelkės gamtotvarkos planu. Sumedėjusios augalijos šalinimas atliktas pagal VĮ „Valstybinės miškų urėdijos“ Rokiškio regioninio padalinio miškotvarkos projektą, o pelkės vandens lygio atkūrimas – pagal supaprastintą Sacharos durpyno hidrologinio režimo atkūrimo projektą.
Gamtotvarkos darbų teigiamas poveikis pastebėtas netrukus po sumedėjusios augmenijos šalinimo ir sausinamųjų griovių tvenkimo – dauguma griovių gana sparčiai užsipildo vandeniu. Iš kur šis vanduo? Mokslininkai skelbia, kad planetos pelkėse sukaupta apie 10 % gėlo vandens išteklių. Aukštapelkės ypatingos ekosistemos, kurios drėgmę gauna lietaus, sniego tirpsmo ir rūko pavidalu. Į tokias pelkes neįteka jokie upeliai, o požeminiai vandenys yra pernelyg giliai, kad prasiveržtų į pelkės paviršių. Natūralios aukštapelkės dar vadinamos durpių ir vandens kalnais, nes juose sukauptos didelės gėlo vandens atsargos, kuriomis gali pasidalinti su gretimomis ekosistemomis, dažniausiai per patį vegetacijos įkarštį (pavasario ir vasaros sausras), kuomet augalams vanduo yra gyvybiškai būtinas. Nusausintų pelkių ir durpynų durpių klodai praranda gebėjimą kaupti vandenį: didžioji dalis lietaus ir sniego tirpsmo vandens akimirksniu išteka sausinimo sistemos grioviais, taip dar labiau padidinančios pavasario potvynius ar vasaros poplūdžius. Patvenkus sausinamuosius griovius, aukštapelkės gyvybei palaikyti reikalingas vanduo sulaikomas pelkės viduje, durpė pamažu sotinasi drėgme, kuri bus ypatingai reikalinga sausuoju vasaros laikotarpiu.
Turbūt gali kilti klausimas, kodėl atkuriamoje pelkėje reikėjo kirsti jau įsikūrusią sumedėjusią augaliją? Aplinkosaugininkų teigimu, taip mažinama transpiracija, t. y. vandens garinimas pro lapus. Pažeistoje pelkėje karštą ir sausą dieną suaugęs medis gali išgarinti net kelias dešimtis kubinių metrų vandens, o kiekvienas papildomai prarastas vandens lašas sumažins galimybę atsikurti aukštapelkės gyvajam pasauliui. Biologinės įvairovės palaikymo kirtimai ne tik pagerins Sacharos pelkės hidrologinę būklę, bet ir padės atkurti ir palaikyti pelkėdarai palankų hidrologinį režimą bei aukštapelkėms būdingas atviras erdves, svarbias biologinės įvairovės išsaugojimui.
Beveik visos Sacharos pelkėje įrengtos užtūros suformuotos iš suplūkto ir dėl to mažiau pralaidaus vandeniui vietinio grunto – durpių bei šlyno mišinio. Šiaurinėje pelkės dalyje įrengta 10 plastikinių spraustasienių užtūrų. Kodėl gi plastikas pakliuvo į gamtinę aplinką? Užsienio šalių patirtis liudija, kad plastikinių spraustasienių užtūros yra efektyvi priemonė, atkuriant hidrologinį režimą pažeistose pelkėse. Tai ypač aktualu tais atvejais, kai į tvenkimo vietas sunkiajai technikai pakliūti sudėtinga arba yra galimybė, jog gruntinio tipo užtūras išardys gausūs sniego tirpsmo, gausių liūčių vandenys. Užtūroms naudotas plastikas yra patvari, atspari UV spindulių poveikiui, ilgaamžė medžiaga, kuriai suteikiama iki 50 metų garantija – per tą laiką užtūros aplinkoje jau bus atsikūrusios tipingos pelkinės buveinės. Produkto gamyba paremta ekologiškais sprendimais, nes gaminant naudojama ir antrinė PVC žaliava, be to, numatyta ir paties gaminio antrinio perdirbimo galimybė. Nors plastikas ir nėra tinkamiausia medžiaga gamtai, tačiau natūralių medienos užtūrų tarnavimo trukmė yra gerokai trumpesnė. Galbūt ateityje bus atrastos efektyvesnės ir natūralesnės užtūrų alternatyvos arba sukonstruota inovatyvesnė technika, galinti laisvai judėti, nežaloti augalinės dangos bei neskęsti net ir klampiausiose pelkių dalyse.
Pasitelkus naujausią užsienio šalių mokslininkų sukurtą metodiką nustatyta, kad nusausinta Sacharos pelkė išsiskirdavo apie 780 t CO₂ ekv./metus, t. y. tiek, kiek jų išskirtų automobilis jei 70 kartų bandytume apvažiuoti Žemės rutulį ties pusiauju. Atkuriant natūralioms pelkėms būdingą vandens lygį, stabdomas durpių skaidymąsi ir švelninama klimato kaita, o plikų durpių dykras bei degradavusias buveines palaipsniui pakeis vešlios kiminų vejos ir pelkinėmis pušų formomis apaugę raistai. Toks augalijos kaitos modelis leidžia tikėtis, jog įgyvendinti gamtotvarkos darbai Sacharos pelkėje ilgainiui sumažins klimato kaitą sukeliančių dujų CO2 emisijas iki 90 %. Žinoma, tokie rezultatai bus pasiekti ne iš karto, teks palaukti bent kelis dešimtmečius, kol pelkės žaizdos pamažu užgis, o pati pelkė iš šiltnamio efektą sukeliančių dujų šaltinio taps jų sugerėju bei patikima saugykla – šlapiose durpėse sukaupta organinė anglis yra užrakinama tūkstantmečiams. Taip bus įgyvendintas vienas iš pagrindinių LIFE Peat Restore projekto tikslų – sustabdytas durpių klodo skaidymąsi, atkurta durpėdara (durpės formavimosi procesas), o pelkė vėl tapts organinės anglies kaupėja ir klimato kaitos švelnintoja. Tuo pačiu bus atkurtos vertingos pelkinės buveinės, sudarytos palankios sąlygos aukštapelkių augalijai ir gyvūnijai tarpti bei padidintas buveinių atsparumas gaisrams.
Kovo viduryje atliktus gamtotvarkos darbus Sacharos pelkėje apžiūrėjo teritorijos valdytojai – VĮ Valstybinių miškų urėdijos pareigūnai, už saugomos teritorijos priežiūrą atsakingos Sartų ir Gražutės regioninių parkų direkcijos atstovai bei Lietuvos gamtos fondo ekspertai.
Biologinės įvairovės palaikymo kirtimus pelkėje atliko UAB „Miškija“ ir VĮ „Valstybinių miškų urėdija“ Rokiškio regioninio padalinys, hidrologinio režimo atkūrimo darbus atliko AB „Anykščių melioracija“. Supaprastintą Sacharos durpyno hidrologinio režimo atkūrimo projektą parengė ir darbų įgyvendinimo priežiūrą atliko UAB „Inžinerinis projektavimas”.
Sacharos pelkės ekologinių sąlygų atkūrimo darbai iš dalies finansuoti Lietuvos gamtos fondo kartu su tarptautiniais partneriais vykdomo Europos Sąjungos LIFE programos Klimato politikos paprogramės (Klimato kaitos švelninimas) projekto „CO2 emisijų sumažinimas atkuriant nusausintus ir degraduojančius durpynus Šiaurės Europos lygumoje (LIFE Peat Restore, 2016–2021)“ lėšomis.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą