"Ne paslaptis, kad mūsų kūnai skleidžia tam tikrą aromatą ir feromonus, kurie veikia aplinkinių elgesį ir tai, kaip mus suvokia kiti žmonės. Tačiau, kitaip nei gyvūnai, mes nedarome to atvirai", - aiškina Veicmano instituto neurobiologijos profesorius Noamas Sobelis.
Kad patikrintų, ar tikrai spausdami ranką kitam žmogui, mes "apuostome" jį, norėdami gauti tam tikrą "cheminę informaciją", tyrėjai pasisveikino su kai kuriais savanoriais mūvėdami sterilias pirštines. Po to ištyrė ant pirštinių likusių medžiagų sudėtį.
"Ne tik mikrobai, bet ir cheminiai signalai gali būti perduodami spaudžiant ranką", - reziumavo mokslininkai.
Vėliau jie slaptomis kameromis nufilmavo 280 savanorių iki rankos paspaudimo ir po jo. Tyrėjai nustatė, kad po rankos paspaudimo tos pačios lyties žmogui savanoriai kelis kartus nesąmoningai pakeldavo savo ranką prie nosies. Jeigu taktilinis kontaktas vykdavo su kitos lyties žmogumi, eksperimento dalyviai liesdavo savo nosį kairiąja ranka.
"Šis tyrimas parodė, kad mums uoslė labai svarbi bendraujant su tos pačios lyties atstovais, o ne su priešingos, kaip iki šiol buvo įprasta manyti", - komentuoja mokslininkai. Įrašai slapta kamera parodė, kad žmonės 22 proc. laiko savo rankas pakėlę prie nosies. Norėdami suprasti, ar jie jas uodė, ar tiesiog tai darė dėl streso, tyrėjai sutelkė dėmesį į oro srautą po kiekvieno savanorio nosimi. Paaiškėjo, kad jis buvo įkvepiamas dukart stipriau nei paprastai.
Mokslinininkų nuomone, tai įrodo, jog rankų paspaudimas turi ne tik socialinę reikšmę, rašoma leidinyje "Science Daily".
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą