Atrastos gravitacinės bangos
2016 metų vasario 11-ąją buvo oficialiai paskelbta apie gravitacinių bangų atradimą. Fizikai užrašė dviejų už milijardų šviesmečių susiliejančių juodųjų skylių skleidžiamą garsą, taip patvirtindami paskutiniąją Einšteino reliatyvumo teorijos prognozę. Tas vos girdimas garsas, teigia fizikai, tapo pirmuoju tiesioginiu gravitacinių bangų egzistavimo (praėjusiame amžiuje A.Einšteino numatyto erdvėlaikio raibuliavimo) įrodymu. Taip pat jis patvirtina juodųjų skylių kilmę - tai gravitaciniai spąstai, iš kurių negali išsiveržti net šviesa. Šių gravitacinių bangų nešamą energiją, 50 kartų didesnę už visų Visatos žvaigždžių suminę energiją, užfiksavo itin jautrios LIGO observatorijos antenos. Šis atradimas padės atsakyti į klausimus: ar juodosios skylės išties egzistuoja, ar gravitacinės bangos juda šviesos greičiu, ar erdvėlaikį sudaro kosminės stygos ir kt.
Vykstame į Proksimą
2016 m. rugpjūčio 24-ąją Europos Pietų observatorijos mokslininkai patvirtino atradę egzoplanetą, panašią į Žemę, potencialiai gyvenamoje zonoje apie Kentauro Proksimą - arčiausiai mūsų esančią žvaigždę. Aplink Kentauro Proksimą, nedidelę raudonąją nykštukę, vos už 4,25 šviesmečių nuo mūsų, sukasi planetos. Kentauro Proksima yra šiek tiek arčiau, negu garsioji dvinarė Kentauro Alfos sistema. Planeta buvo pavadinta Proksima b, jos masė, kaip manoma, yra lygi 1,3 Žemės masės. Planetos orbita yra už 7 mln. kilometrų nuo Kentauro Proksimos, o tai yra 5 proc. atstumo tarp Žemės ir Saulės, bet ši žvaigždė yra gerokai šaltesnė už mūsų Saulę, todėl Proksima b vis dar yra "potencialiai gyvenamoje" zonoje, kurioje vanduo gali būti skysto būvio. Vadinasi, mums artimiausios žvaigždės planeta gali būti gyvenama ir net panaši į Žemę. Būtent todėl ir buvo pradėtas projektas "Breakthrough Starshot": išsiųsti pašto ženklo dydžio kosminį aparatą į Kentauro Alfą, artimiausią Žemei žvaigždžių sistemą. Kentauro Alfos sistema - tik pirmasis žingsnis tarpžvaigždinėje kelionėje. Kosmoso mastu ši sistema - tiesiog už kampo, vos už 4,37 šviesmečio. Gauti informaciją apie ją galima vos per vieną žmogaus gyvenimą.
Devintosios planetos paslaptis
Metų pradžioje Kalifornijos technologijos instituto planetologai Konstantinas Batyginas ir Maikas Braunas pateikė įspūdingų netiesioginių įrodymų, kad egzistuoja didelė, dar neatrasta planeta, galbūt 10 kartų didesnė už Žemę, besisukanti Saulės sistemoje už Plutono. Įrodymų mokslininkai gavo pagal anomalijas saujelės stebimų nedidelių kūnų orbitose. Įrodymai yra tokie įtikinami, kad kiti šios srities specialistai radinį vertina labai rimtai.
"SpaceX" pristatė Marso kolonizacijos planą
Kosmoso agentūros "SpaceX" vadovas Elonas Maskas (Elon Musk) mano, kad kosminis laivas, pilnas kolonistų, nusileis Marse po 40-100 metų. E.Maskas apskaičiavo, kad laivų, galinčių gabenti bent po 100 žmonių, flotilė, išvykstanti kas 2 metus, galėtų per trumpą laiką apgyvendinti Marso miestus. Kelionėje žmonės žais nesvarumo žaidimus, žiūrės filmus, lankysis restorane ir kitaip pramogaus. Pasiekę Marsą, keleiviai naudos krovinius ir įrangą, atgabentus anksčiau, ir kurs ilgalaikę koloniją. Po 20-50 reisų Marse bus milijonas žmonių. Kol kas neaišku, kur žmonės gyvens ir kuo maitinsis, kaip spręs žalingos kosminės spinduliuotės problemą - iki to laiko, kai išskris pirmasis laivas, inžinieriai jau bus sukūrę apsaugą nuo spindulių. Žmonės galės grįžti - tai nebus kelionė į vieną pusę, be to, juk kažkaip reikės susigrąžinti raketas.
Dirbtinis intelektas aplošė pasaulio čempioną
2016 m. kovą programa "AlphaGo", kurią sukūrė "Google" padalinys, kompanija "DeepMind", pasiekė pergalę prieš stalo žaidimo "Go" pasaulio čempioną korėjietį Li Sidolą (Lee Sedol). Pirmąją partiją Li pralošė po trijų su puse žaidimo valandos, kai dar buvo likę žaisti 28 minutės ir 28 sekundės. "AlphaGo" komandos kapitonas Deividas Silveris (David Silver) akcentavo "stebėtiną įdomaus žaidimo sudėtingumą", dėl kurio jų "kūdikis" "AlphaGo" turėjo dirbti praktiškai ties galimybių riba. Tikriausiai jis šiek tiek koketavo: dirbtinis intelektas jau sėkmingai įveikia viso pasaulio didmeistrius ir atotrūkis tarp jų kasmet vis didėja. Vis mažiau lieka sričių, kuriose žmogus yra nepranokstamas.
Baigtas statyti Džeimso Vebo kosminis teleskopas
Prieš 20 metų mokslininkai pradėjo konstruoti kitos kartos teleskopą, kuris pakeis "Hubble". Ir štai lapkričio pradžioje NASA inžinieriai paskelbė, kad Džeimso Vebo (JWST) teleskopo statyba pagaliau baigta. Teleskopas su 6,5 m skersmens veidrodžiu, dukart didesniu už "Hubble" veidrodį, yra parengtas bandymams prieš 2018 m. spalį planuojamą paleidimą. Šis teleskopas turės pakeisti "Hubble" ir kosminį Spicerio teleskopą. Šio įvykio svarbą sunku pervertinti, nes "Hubble" buvo, ko gera, vienas didžiausių žmonijos išradimų, o "Džeimsas Vebas", kaip pranešama, bus 100 kartų galingesnis. Šis teleskopas pradės veikti nuo momento, ties kuriuo sustojo "Hubble", o būtent - nuo nuotraukų "Ultra" ir "Extreme Deep Field". Be palydovinių Planko ir WMAP mikrobanginių foninių spindulių nuotraukų, tai yra seniausios šviesos nuotraukos, tolimiausios galaktikos. Deja, dėl Visatos plėtimosi jos netrukus paliks matomos šviesos spektrą. Laimė, Džeimso Vebo instrumentai kuriami darbui daugiausia elektromagnetinio spektro infraraudonajame diapazone. Jis fiksuos šviesą, kurios bangos ilgis - 0,6-28 mikrometrų. Teleskope esančių naujausių mokslinių instrumentų pagrindinės tyrinėjimų sritys bus keturios - pirmoji šviesa ir rejonizacijos epocha, galaktikų spiečiai, žvaigždžių, protoplanetinių ir planetinių sistemų gimimas ir gyvybės atsiradimas.
"Junona" sėkmingai pasiekė Jupiterio orbitą
Liepą NASA pranešė, kad prieš 5 metus į kosminę kelionę paleistas kosminis aparatas "Junona" pagaliau pasiekė Jupiterio orbitą. Ką tai reiškia? Kad turėsime dar vieną "šnipą", kuris tyrinės vieną įdomiausių mūsų sistemos kūnų. Per kitus 20 mėnesių "Junona" 37 kartus apskries Jupiterį ir ištyrinės didžiausias šio dujų milžino paslaptis. Bus gauta duomenų, kaip susidaro tokios planetos kaip Jupiteris, ir ar jos turi kietąjį branduolį. Be to, aparatas sudarys planetos magnetinio lauko žemėlapį, išmatuos vandens, deguonies ir amoniako kiekį Jupiterio atmosferoje, taip pat stebės planetos poliarines pašvaistes.
Parengta pagal priedą „Laisvalaikis“
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą